Genetiškai modifikuoto maisto poveikis žmogui

Pastaruoju metu  vis daugiau diskutuojama apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) bei iš jų pagamintus produktus (GMP). Tai susiję su visuomenei aktualiomis temomis: bioetika, mokslo pažanga, ekonomika, sveikata, aplinkosauga, ūkininkavimu ir panašiai.
Jau daugiau nei 34 pasaulio šalyse yra auginamos 56 transgeninės žemės ūkio kultūros, dažniausiai Šiaurės Amerikoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. 1996 metais transgeniniai augalai iš viso užėmė 2,8 milijono hektarų ploto, 1997 metais – 8,1 hektaro, o 1998 metais jau 28 milijonus hektarų.

Europos Sąjungoje (ES) keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams. GMM ir maistui skirtus GMO leidžiama išleisti į rinką tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais, jiems yra išduotas leidimas ir laikomasi atitinkamų leidimo išdavimo sąlygų. Genetiškai modifikuotas maistas (GMM) – tai maistas, kuris susideda arba yra pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). GMO – tai organizmas, išskyrus žmones, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos atveju.

Ženklinant produktus, informacijos apie GMO paryškintomis raidėmis pateikti nereikia. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai parduotuvėse būtų laikomi specialiose jiems skirtose lentynose. Į Genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašą įeina  9 pavadinimų augalinių aliejų, 17 pavadinimų saldumynų. Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis gali nuolat keistis. Parduodamas GM maistas Lietuvoje augaliniai aliejai, saldumynai, majonezas, maisto papildai.  Genų inžinėrija – vieno arba keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą.Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas.Todėl organizmai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto (produkto pavadinimas), pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ .

Šiuo metu kyla daug diskusijų dėl vartojamo GM maistas. Gali būti, kad GM maistas gali sukelti alergines reakcijas, vėžinius susirgimus,lytinių organų pakitimus, Gali padidinti natūralių toksinų kiekį maiste ar net sukurti naujus.

 

GMM. Istorija

Terminą „genas” 1909 metais sukūrė danų genetikas Vilhelmas Johansenas. Šis terminas apibūdina paveldėjimo faktorių, kuris tam tikru aspektu daro įtaką individo savybėms (pavyzdžiui, akių spalvai). Genų inžinerija yra didžiausias maisto produktų eksperimentas viso pasaulio istorijoje. Genetiškai modifikuoti maisto produktai sudėtyje turi naujų sudėtinių dalių, kurių ankščiau žmogaus maiste niekada nebuvo.

Pirmasis genetinės inžinerijos objektas buvo mūsų pačių žarnyno lazdelė Escherichia coli, į kurią buvo įleista svetima DNR. Nuo to laiko genetinė inžinerija sparčiai išsivystė. Sukurti skirtingi organizmai – virusai, mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai su įvairiomis naujomis savybėmis, kurie naudojami medicinoje kuriant maisto produktus ir kitose gyvenimo srityse. Maisto produktai, kurie gauti naudojant GMO: pienarūgštės bakterijos, mielės, fermentiniai preparatai pieno produktų perdirbimui, gėrimų gaminimui, naujus baltymus turintis pienas, genetiškai modifikuoti grūdiniai augalai, aliejiniai augalai ir kt.

Pirmieji transgeniniai augalai – tai vėlyvo sunokimo pomidorai, kurie oficialiai buvo pripažinti 1994 metų gegužės mėnesį JAV. „Calgene“ įmonės prašymu amerikiečių FDA (Maisto ir vaistų administracija) įvertino, kad šie modifikuoti pomidorai FLAVR SAVR TM yra tokie pat saugūs kaip paprasti ir pripažino juos bei davė leidimą komercinei realizacijai.

1995 metais lygiai taip pat atsitiko „Monsato“ įmonės pomidorams, kurie taip pat vėliau sunoksta, „Monsato“ sojai (tolerantiška herbicidams), „Monsato“ bulvėms (atsparios Kolorado vabalams), „Ciba – Geigi“ įmonės kukurūzams (atsparūs kenkėjams), „Calgene“ rapsams su pakeista aliejaus sudėtimi (aukšta lauro rūgšties druskų koncentracija), „Asgrow“ moliūgams (atsparūs vabzdžiams) ir t.t..

1997 metais JAV pradėjo eksportuoti genetiškai modifikuotą soją ir kukurūzus į Vakarų Europą. 2001 metais tarp pagrindinių transgeninių augalų rūšių sojos pupelės (tolerantiškos herbicido glifosatui) sudarė 63,3 %, o kukurūzai (atsparūs vabzdžiams) – 11,2 % . JAV Aplinkosaugos agentūros (Environmental Protection Agency) duomenimis, šalyje jau pripažintos 50 genetiškai modifikuotų augalų kultūrų, iš jų 70 % sudaro sojos pupelės ir 25 % kukurūzai. JAV maždaug 70 – 85 % maisto produktų sudėtyje turi medžiagų, gautų iš genetiškai modifikuotų organizmų.

Didžiojoje Britanijoje sumaištis dėl GM maisto  saugumo kilo po to kai Dr. Arpad Pusztai atliko užsakomuosius tyrimus su genetiškai modifikuotomis bulvėmis ( į bulves buvo įkeltas augalinės kilmės baltymas lektinas, kuris didina atsparumą kenkėjams). Eksperimentai parodė, kad jaunų žiūrkių, kurios maitintos šiomis bulvėmis, kepenys buvo stipriai pažeistos. Mokslininkas trumpo interviu per televiziją metu pateikė visuomeniai šių eksperimentų  faktus. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš darbo. Tik po pusmečio, subūrus tarptautinę mokslinę komisiją, Dr. A. Pusztai buvo „reabilituotas“.(www.biotika.lt)

 

Pagrindiniai rizikos veiksniai žmogui

  • Galimas naujų alergenų arba toksinių medžiagų atsiradimas maisto produktuose.

Žmonėms, kurie yra alergiški konkrečiam augalų produktui, gali atsirasti rimtų komplikacijų, jeigu juos neįspės, kad pomidoruose yra, pavyzdžiui, pupelių genų koduotų proteinų arba bulvėse veikia riešutų genai. Ši problema nėra specifinė tik genetiškai modifikuotiems maisto produktams – žmogui, turinčiam polinkį į alergijas, ji yra aktuali susiduriant su bet kuriais maisto produktais. Svarbiausias dalykas šioje situacijoje yra pirkėjo informavimas apie tai, kad tam tikras produktas turi proteino, kuris kažkam gali būti ir alergenu.

  • Galimas antibiotikams atsparių genų išplitimas žmogaus žarnyne.

Formuojant genetiškai modifikuotus augalus, paprastai įnešamas ne tik reikalingas genas, bet ir koks nors pažymėtas genas, pagal kurį lengvai galima stebėti, kur persikelia genetinė informacija. Paprastai jie yra antibiotikams (dažniausiai kanamicinui) atsparūs genai. Kanamicinas šiam tikslui buvo pasirinktas todėl, kad jis kaip antibiotikas neturi didelės reikšmės kovoje su infekcijomis, o bakterijos jam jau seniai yra atsparios.

  • Neprognozuojama rizika sveikatai.

Rizika būna tais atvejais, kai persodinto geno produkuotas proteinas gali sukelti nenumatytas reakcijas. Dėl tos priežasties gali atsirasti toksinių produktų, kurie gali skatinti naujų ligų atsiradimą, privesti prie antibiotikams atsparių mikroorganizmų atsiradimo ir tokiu būdu susilpninti imunitetą arba formuoti dar kokias nors nežinomas ir nenumatytas mutacijas. (www.biotika.lt)

Genetiškai modifikuoti organizmai

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista naudojant genų inžinerijos technologijas. Jų pagalba iš dviejų skirtingų šaltinių paimtų DNR sukuriama nauja DNR molekulė (DNR molekulėje slypi informacija apie viso organizmo vystymąsi). Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje. Arba įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.

Genų inžinerija (būdas, kuriuo kuriami GMO) geba perkelti organizmų genus (savybes) tarp visiškai negiminingų organizmų. Tam pasiekti naudojama sudėtingos technologijos ir genų (savybių) pernaša atliekama mėgintuvėlyje. Tokiu būdu atliekama tai, kas gamtoje neįmanoma. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo siekta pradėti lauko bandymus su genetiškai modifikuotu rapsu, kuris turi savybę būdingą samanoms – kaupti nesočiąsias omega rūgštis, kurių gausu žuvų taukuose. Galimybė rapsui susikryžminti su samana gamtoje lygi nuliui.

GM gali būti mikroorganizmai, gyvūnai ir augalai.

Genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas

9 pavadinimų augaliniai aliejai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių:
1. Augalinis aliejus „Omili“ (kilmės šalis Belgija)
2. Aliejus „Optima linija“ (kilmės šalis Belgija)
3. Aliejus „Jasmine“ (kilmės šalis Rusija)
4. Augalinis aliejus (kilmės šalis Belgija)
5. Augalinis aliejus „Sodžiaus“ (kilmės šalis Vokietija)
6. Augalinis aliejus „Sodžiaus“ (kilmės šalis Belgija)
7. Augalinis aliejus „Virtuosso“ (kilmės šalis Estija)
8. Augalinis aliejus (kilmės šalis Olandija)
9. Augalinis aliejus „Tėviškės“ (kilmės šalis Olandija)
10. Augalinis aliejus „Vilniaus kooperacijos aruodai“ (kilmės šalis Belgija)
11. Augalinis aliejus „Cento“ (kilmės šalis Belgija)
12. Augalinis aliejus „Perla“ (kilmės šalis Belgija)

17 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuoti sojų produktų:
1. Kakavinis kremas su lazdyno riešutais „Elvan“.
2. Vafliai ,,Coflet” karamelės skonio
2. Vafliai ,,Express” lazdyno riešutų skonio
3. Saldainiai ,,Toffix” vaisių skonio
4. Saldainiai ,,Toffix” mėtų ir mentolio skonio
5. Saldainiai ,,Toffix” persikų ir mangų skonio
6. Saldainiai ,,Toffix” braškių ir arbūzų skonio
7. Saldainiai ,,Toffix” melionų ir citrinų skonio
8. Saldainiai ,,Truffle” su lazdyno riešutų kremu ir traškiais ryžiais
9. Saldainiai ,,Truffle” su braškių skonio įdaru ir pūstais ryžiais
10. Saldainiai ,,Truffle” su karamelės skonio įdaru
11. Saldainiai ,,Truffle” su pūstų ryžių ir įvairių skonių įdarais
12. Kakaviniai saldainiai ,,Prestij Napolitan“
13. Korėtoji saldžioji plytelė ,,Stock”
14. Korėtoji saldžioji plytelė ,,Safari”
15. Kakavinis kiaušinis ,,Toy Toy” su žaisliuku
16. Kakavinis kiaušinis ,,Dino” su žaisliuku
17. Kakavinis kiaušinis ,,Safari” su žaisliuku.

 

Lietuvoje kontroliuojamas genetiškai modifikuotas maistas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo valstybinę importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę.

Tikrinami visi importuoti iš trečiųjų šalių sojų, kukurūzų, rapsų, bulvių, ryžių, medvilnės maisto produktai, jeigu lydinčiuose dokumentuose ar ženklinimo etiketėse nenurodyta, kad juose yra GMO. Jei mėginiuose nustatoma GMO, bet apie tai nenurodyta lydinčiuose dokumentuose ir etiketėse, tokius produktus draudžiama tiekti į Lietuvos rinką, jie grąžinami importuotojams perženklinti.

 

GMO poveikis

Dar nėra pakankamai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad genetiškai modifikuoti ir iš jo gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei žmonėms. Nežinome kokių pasekmių GMO turės bent jau netolimoje ateityje.

Genetiškai modifikuotos žaliavos pagaminti maisto produktai  yra vartojami tik 10-15 metų. JAV mokslininkai jau sugebėjo aptikti, kad kelerius metus vartojant genetiškai modifikuotus kukurūzus, kinta žarnyno gleivinė.

GMO gali padidinti natūralių toksinų kiekį maiste ar sukurti naujus.

Vartojant GM produktus, gali išsivystyti patogeninių mikroorganizmų atsparumas antibiotikams.

Nustatyta, kad GM bulvės gali suardyti laboratorinių žiurkių imuninę sistemą.

 

GM maisto išvengimo būdai

 

Norint išvengti GM maisto reikėtų pirkti ir vartoti ekologišką maistą. Taip pat vengti, importuoto iš JAV, Kanados ir Argentinos.

Išvados

Genetiškai modifikuotas maistas (GMM) – tai maistas, kuris susideda arba yra pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). GMO – tai organizmas, išskyrus žmones, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos atveju.

Žmogui vartojant GM maistą gali atsirasti naujų alergenų ar toksinių medžiagų. Jo žarnynas gali tapt atsparus antibiotikams arba neprognazuojama rizika sveikatai.

Genų inžinerija  geba perkelti organizmų genus tarp visiškai negiminingų organizmų.

Apie GMO poveikį organizmui dar nėra pakankamai informacijos, tačiau  JAV mokslininkai aptiko , kad vartojant modifikuotus kukūrūzus kinta žarnyno gleivinė.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI