1. Draudimo sutarties (DS) samprata, jos ypatumai pagal CK. Samprata: draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įst. ar DS nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įst. ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įst. ar DS nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo formos: privalomas ir savanoriškasis. Draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės. DS forma: DS turi būti rašytinė. DS patvirtina draudimo polisas.
2. DS sudarymo tvarka, draudimo liudijimo (poliso) turinys pagal CK. DS sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį. Draudėjo prašymas turi būti rašytinis. Rašytinio prašymo formą ir turinį nustato draudikas. Draudėjas atsako už pasiūlyme (prašyme) pateiktų duomenų teisingumą. Sudarius DS, rašytinis draudėjo prašymas tampa sudėtine DS dalimi. Polise nurodoma: 1.draudimo liudijimo (poliso) numeris; 2.draudiko pavadinimas ir buveinės adresas; 3.draudėjo, apdrausto asmens ar naudos gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas; 4. draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas ir numeris; 5.draudimo objektas; 6.draudimo suma, išskyrus atvejus, kai tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas; 7.draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai; 8.draudimo rūšis; 9. DS galiojimo terminas; 10. įrašas, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam yra įteikta jų kopija; 11. draudiko įgalioto sudaryti DS asmens parašas ir draudiko antspaudas ar jų faksimilės; 12. draudimo liudijimo (poliso) išdavimo data.
3. Pareiga atskleisti informaciją, informacijos konfidencialumas pagal CK. Pareiga atskleisti informacija: Prieš sudarant DS, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą inf. apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis laikomos aplinkybės nurodytos DS, t.p. aplinkybės apie kurias draudėjo raštu pranešti prašė draudikas. Jeigu po DS sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą inf. apie aplinkybes, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti DS negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio įvykio ar neturėjo įtakos draudiminiam įvykiui. Sudarant DS, draudikas privalo suteikti draudėjui šią inf.: draudiko pavadinimą, draudiko įmonės rūšį, adresą, iš DS kylančių ar su ja susijusių ginčų sprendimo tvarką, draudiko elgesį, kai draudėjas pažeidžia DS sąlygas, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus ir kt. Konfidencialumas: Draudikas neturi teisės atskleisti inf., gautos jam vykdant draudimo veiklą, apie draudėją, apdraustą asmenį ar naudos gavėją, jų sveikatos būklę ir turtinę padėtį bei kitos DS nustatytos konfidencialios inf., išskyrus įst. nustatytas išimtis. Draudikas, pažeidęs šią pareigą, privalo atlyginti draudėjui, apdraustam asmeniui ar naudos gavėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
4. Draudimo suma, nevisiškas draudimas. Draudimo suma – DS nurodyta pinigų suma, kuri apskaičiuojama DS nustatyta tvarka, kuri yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal DS. Nevisiškas draudimas. Jei ne gyvybės DS nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę, tai, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui) dalį patirtų nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
5. Naudos gavėjas, jo statusas pagal CK. Naudos gavėjas – DS draudėjo valia nurodytas asmuo, kuris įgyja teisę į draudimo išmoką po apdraustojo mirties. Naudos gavėjas, kaip DS dalyvis, gali būti nurodomas tik tokių grupių sutartyse, pagal kurias apdraustojo mirtis yra laikoma draudiminiu įvykiu. Dažniausiai t.y. gyvybės draudimo šakos arba draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartys. Draudėjas turi teisę pakeisti DS nurodytą naudos gavėją apie tai raštu informuodamas draudiką. Jei naudos gavėjas buvo paskirtas apdrausto asmens sutikimu, tai tada jis gali būti pakeistas tik apdraustajam asmeniui sutikus. Tačiau naudos gavėjas nebus pakeistas kitu asmeniu, jei jis įvykdė kokias nors prievoles pagal DS ar pareiškė reikalavimą draudikui išmokėti draudimo išmoką.
6. Draudiko, draudėjo pasikeitimas DS. DS galiojimo metu draudikas gali sudaryti sutartį su kt. draudiku dėl DS perdavimo viena kitai. Apie ketinimą perduoti DS draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2mėn. Draudėjas, nesutikdamas su draudiko ketinimu perduoti DS, turi teisę ją nutraukti, įspėdamas raštiškai draudimo įmonę ne vėliau kaip prieš 1mėn. iki numatytos DS nutraukimo dienos. DS galiojimo metu draudėjas gali perleisti apdraustą turtą kito asmens nuosavybėn. Tokiu atveju naujasis apdrausto turto savininkas užima draudėjo vietą, įgydamas visas teises ir pareigas, kylančias iš DS. Tačiau draudėjas norėdamas pakeisti apdraustą asmenį kt. asmeniu tai gali padaryti tik gavęs rašytinį draudiko sutikimą, jei DS nenumato ko kita. Nenorėdama, kad naujasis savininkas būtų draudėju, draudimo įmonė gali pasinaudoti DS nutraukimo teise.
7. Atleidimas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal CK. Draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios,(išskyrus, jeigu tyčiniai veiksmai yra būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas.) didelio neatsargumo. T.p., jei draudiminis įvykis įvyko dėl karo veiksmų, radioaktyvaus spinduliavimo poveikio, jei žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto.
8.Draudimo rizikos(D.R.) padidėjimas ir sumažėjimas pagal CK. Jeigu DS galiojimo metu iš esmės pasikeičia DS numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja DR apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie DR padidėjimą, turi teisę reikalauti pakeisti DS sąlygas ar padidinti draudimo įmoką. Jei draudėjas nesutinka, draudikas gali kreiptis į teismą. Draudėjas dėl DR sumažėjimo turi teisę reikalauti pakeisti DS sąlygas arba sumažinti draudimo įmoka.
9. Pagrindinės draudimo įst. Numatytos sąvokos. 1. Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo atveju – DS nurodytas FA, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; 2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl DS sudarymo, arba kuris sudarė DS su draudiku. 3. Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą. 4. Draudiminis įvykis – DS nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. 5.. Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas. 6. Draudimo įmoka (premija) – DS nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas DS sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. 7. Draudimo įmonė – įmonė, gavusi draudimo veiklos licenciją. 8. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui. 9. Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos. 10. Draudimo liudijimas (polisas) – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis DS sudarymą. 11. Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. 12. Draudimo rizika – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus. 13. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos DS standartinės sąlygos. 14. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą. 15. Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su FA gyvybe ir kapitalo kaupimu, draudimas. 16. Naudos gavėjas – DS nurodytas asmuo arba draudėjo, o DS nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. 17. Nukentėjęs trečiasis asmuo – civilinės atsakomybės draudimo atveju asmuo, kuriam draudėjas ar apdraustasis padarė žalos. 18. Perdraudimas – draudimo atmaina, kai už įmoką prisiimama draudiko nuostolių rizika, sąlygota jo draudimo veiklos. 19. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo veiklą.
10. Draudimo, perdraudimo veikla, atstovybės pagal DĮ. LR Draudimo veiklą vykdo: LR įst. nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės (AB, UAB ir Europos bendrovės, kitų ES valstybių narių draudimo įmonės, LR įsteigti UV draudimo įmonių filialai). LR perdraudimo veiklą vykdo: LR perdraudimo veiklą vykdo: LR perdraudimo įmonės; kitų ES valstybių narių perdraudimo įmonės, užsienio valstybių perdraudimo įmonės. Atstovybės. Įstatyme nustatytos atitinkamos filialų steigimo, veiklos ir veiklos priežiūros taisyklės taikomos ir atstovybėms ar bet kuriems biurams, kuriems vadovauja juos įsteigusios įmonės darbuotojai ar asmenys, turintys nuolatinį ar ilgalaikį įgaliojimą veikti atstovaujamos įmonės vardu, kai: 1) atstovybę ar biurą kitoje ES valstybėje narėje steigia draudimo įmonė ar LR draudimo tarpininkų įmonė;2)atstovybę ar biurą LR steigia kitos ES valstybės narės draudimo įmonė ar draudimo tarpininkų įmonė.
11. Draudimo veiklos licencijos gavimo, išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarka. Pareiškėjai privalo PK pateikti prašymą išduoti draudimo veiklos licenciją. Draudimo įmonė turi teisę verstis draudimo veikla tik turėdama PK išduotą draudimo veiklos licenciją. PK tvirtina draudimo veiklos licencijavimo taisykles. Draudimo veiklos licencija išduodama: steigiamai AB, UAB ar Europos bendrovei. Licencija išduodama vykdyti visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės arba ne gyvybės draudimo šakoms, neribotam laikui, tik konkrečiai draudimo įmonei, ji negali būti perleista kitam asmeniui. Per 6 mėn. nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją ir visų dokumentų pateikimo dienos PK priima sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Apie informacijos pasikeitimus draudimo įmonė privalo pranešti PK. Draudimo įmonė, PK patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka privalo kreiptis į PK dėl draudimo veiklos licencijos pakeitimo. PK priima sprendimą dėl licencijos pakeitimo per vieną mėnesį nuo visų licencijavimo taisyklėse numatytų dokumentų pateikimo.
12. Draudimo įmonės valdymo struktūra. Draudimo įmonės akcininkai bei priežiūros ir valdymo organai privalo užtikrinti skaidrų, patikimą įmonės valdymą, draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę, o adm. vadovas bei pagal kompetenciją stebėtojų taryba ir valdyba – skaidrias, patikimas ir apdairias draudimo įmonės apskaitos procedūras. Draudimo įmonėje privalo būti visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir adm. vadovas.
13. Užsienio valstybių (UV) draudimo įmonių veikla LR. UV draudimo įmonės turi teisę vykdyti draudimo veiklą LR tik per LR įsteigtą dukterinę draudimo įmonę, filialą ar atstovybę. Jų draudimo veiklai ir priežiūrai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir LR draudimo įmonėms, atsižvelgiant į PK nutarimuose nurodytas išimtis ir filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus. UV draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti draudimo veiklą LR tik UV draudimo įmonei gavus PK leidimą filialo draudimo veiklai ir po to įregistravus filialą JA registre. Apie įregistravimo faktą UV draudimo įmonės filialas per 5 d.d. privalo pranešti PK. Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas neribotam laikui ir išduodamas konkrečiai UV draudimo įmonei, todėl negali būti perleidžiamas kitiems asmenims. UV draudimo įmonės steigėjai, norėdami gauti licenciją draudimo veiklai, pirmiausia privalo pateikti prašymą PK. T.p.: 1. UV kompetentingos inst. raštišką patvirtinimą, jog UV draudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo veiklą UV, kurioje ji įregistruota; 2. UV kompetentingos inst. leidimą steigti filialą LR ar informaciją, jog UV kompetentinga inst. neprieštarauja filialo steigimui LR; 3. filialo nuostatus. Per 6 mėn. nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją ir visų dokumentų pateikimo dienos PK priima sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. PK pagal draudimo įmonės steigėjų pateiktus dokumentus ir informaciją tikrina, ar steigiama draudimo įmonė turi visiškai apmokėtą įstatinį kapitalą, ar turi nepriekaištingos reputacijos valdybos narius, ar turi patalpas, ar yra sumokėjusi žyminį mokestį, ar pateikė duomenis apie organizacinio fondo naudojimą bei jo likutį. Jei steigėjų pateikti dokumentai yra teisingi, tai PK išduoda draudimo veiklos licenciją.
PK panaikina licencijos galiojimą: 1. jei UV draudimo įmonė ar jos filialas nebeatitinka reikalavimų, kuriems esant draudimo veiklos licencija buvo išduota; 2. jei UV draudimo įmonė ar jos filialas šiurkščiai pažeidė teisės aktus; 3. jei to prašo UV draudimo įmonė; 4. jei UV draudimo įmonė ar jos filialas nepradeda vykdyti draudimo ar su juo susijusios veiklos per 12 mėn. nuo draudimo veiklos licencijos išdavimo; 5. jei UV draudimo įmonė ar jos filialas nebevykdo draudimo ar su juo susijusios veiklos daugiau kaip 6 mėn.; 6. jei teismas priima sprendimą nutraukti filialo veiklą už LR įst. pažeidimus. Apie sprendimą panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą PK praneša UV kompetentingai inst. PK apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti draudimo įmonei. UV draudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas DS ar dalį jų draudimo įmonei ar kt. UV draudimo įmonės filialui, įsteigtam LR, jei iš PK turimų duomenų nurodytos pasirinktosios ES valstybės narės kompetentingos inst. inf. galima teigti, jog po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas perimančio subjekto mokumo atsarga.
14. Civilinės atsakomybės draudimo ypatumai. Draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės DS dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius DS tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo draudėjui atlyginti jų protingas išlaidas, patirtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Išlaidos atlyginamos, net jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas. Tačiau draudikas neprivalo apmokėti išlaidų draudėjui, jei jis žalą trečiajam asmeniui padarė tyčia. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, o jei draudėjas atlygina žalą, padarytą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, tada draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam. Jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo tyčios, tai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išsireikalauti sumokėtą sumą iš draudėjo. Jei sudaryta civilinės atsakomybės DS dėl civilinės atsakomybės, galinčios atsirasti valdant, naudojant individualiais požymiais apibrėžtą daiktą ar juo disponuojant, tai pasikeitus daikto savininkui DS pasibaigia. DS nepasibaigs tik tuo atveju, jei DS bus nurodyta kitaip.
15. Gyvybės draudimo ypatumai. Gyvybės DS laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama naudai, jei sutartyje nėra nurodytas kt. naudos gavėjas. Gyvybės DS sudaromos raštu. Jei apdraustajam nėra 18m., jis yra pripažintas neveiksniu arba veiksnumas apribotas. DS gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, nebent atitiktų šias sąlygas: 1. apdraustajam nėra 18m.; 2. skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis ir kt. Prieš sudarydamas gyvybės DS, draudikas turi raštu pranešti draudėjui apie: 1. galimas DS sąlygas dėl draudimo sumų ir išmokų, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto; 2. galimus DS terminus; 3. DS nutraukimo sąlygas ir būdus; 4. dr. įmokų mokėjimo būdus, tvarką ir trukmę; 5. dr. išmokų dydžio nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką, būdus; 6. palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus, būdus; išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir t.t. DS galiojimo metu draudikas privalo raštu pranešti draudėjui apie draudiko pavadinimo, buveinės ar teisinės formos pasikeitimą. Visa inf. turi būti parašyta lietuvių kalba. Gyvybės rizikos DS draudėjas įsipareigoja mokėti tam tikro dydžio įmoką, o draudikas – draudėjo mirties atveju išmokėti naudos gavėjui draudimo išmoką. Jei nepaskirtas naudos gavėjas, tai po jo mirties draudimo išmoka paveldima. Draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti, raštu apie tai pranešdamas draudikui. Draudikas turi teisę nutraukti gyvybės DS tik kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Draudėjas t.p. gali atsisakyti mokėti draudimo įmokas. Tokiu atveju gyvybės DS lieka galioti likusiam terminui ir išmokos perskaičiuojamos gyvybės DS nustatyta tvarka atsižvelgiant į sukauptą sumą.
16. Draudimo brokeris (DB), jo vaidmuo pagal DĮ. DB gali būti tik nepriekaištingos reputacijos FA, išlaikęs DB kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į PK tvarkomą DB ir tapęs DB rūmų nariu. DB rūmai yra asociacija, kuri vienija visus DB ir įgyvendina DB savivaldos principus. DB rūmai turi antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal savo prievoles DB rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o DB rūmų nariai neatsako už DB rūmų prievoles. DB rūmai atlieka šias funkcijas: 1. atsižvelgdami į PK rekomendacijas, parengia ir patvirtina DB profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi; 2. rengia DB rūmų statuto pakeitimus ir papildymus; 3. rengia DB garbės teismo nuostatus; 4. organizuoja ir koordinuoja DB stažuotes, kvalifikacijos kėlimą; 5. teikia pasiūlymus PK dėl jos organizuojamų DB kvalifikacinių egzaminų ir peratestavimo; 6. nustato DB privalomą kasmetinį kvalifikacijos kėlimo kursų valandų skaičių; 7. sprendžia DB profesinės veiklos gerinimo klausimus; 8. nagrinėja asmenų skundus dėl DB veiklos ir profesinės etikos pažeidimų; ir t.t. DB rūmai gali būti reorganizuojami bei likviduojami įst. nustatyta tvarka. DB kvalifikacinius egzaminus rengia ir jų tvarką nustato PK. DB kvalifikaciniai egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per 4 mėn.. DB yra dvilypė figūra: DB santykiuose su draudiku atstovauja draudėjo interesus, atlikdamas draudėjo pavedimą. T.p. gali būti draudiko įgaliotas asmuo atlikti konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, priimti draudimo įmokas, prisidėti prie draudiminių įvykių likvidavimo ir pan. DB teisių ir pareigų turinį dažniausiai nulemia privatūs susitarimai su draudikais ir su draudėjais. Šie susitarimai paprastai yra grindžiami paprotinės teisės normomis.
17. Draudimo tarpininkai (DT). DT yra: draudimo agentai (DA) ir DB, kurių paslaugomis turi teisę naudotis ir draudikai ir draudėjai. Draudimo agentas – JA ar įmonė, neturintys JA teisių, veikiantys vienos draudimo įmonės vardu, sąskaita bei pagal pavedimo sutartį suteiktus jiems įgaliojimus. DA gali: 1. draudiko vardu ir sąskaita sudaryti DS ir suteikti laikinąją draudiminę apsaugą; 2. draudiko vardu daryti pakeitimus DS, t.p. jas pratęsti; 3. nutraukti DS, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių tolimesnis DS vykdymas neįmanomas. DB gali būti tik nepriekaištingos reputacijos FA, išlaikęs DB kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į PK tvarkomą DB sąrašą ir tapęs DB rūmų nariu. DB negali pradėti veiklos, neapsidraudęs savo profesinės atsakomybės. Minimali suma turi būti ne mažesnė kaip 100000Lt. Pagr. DA ir DB skiriamieji bruožai: 1. DB negali būti įmonės neturinčios JA teisių; 2. DA veikia vienos draudimo įmonės vardu, pavedimo sutarties pagrindu, o DB vykdo savo funkcijas kitos draudimo sutarties šalies – draudėjo – pavedimu; 3. DA gali užsiimti kitokia – ne tik draudimo tarpininko – komercine-ūkine veikla; 4. DA veiklai nereikalinga licencija ar leidimas.
18. Draudimo priežiūros komisija (PK), jos vaidmuo. Draudimo veiklos priežiūrą LR vykdo LR draudimo PK. Ji yra biudžetinė įstaiga, atliekanti valstybės funkcijas draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos priežiūros srityje, turinti sąskaitas banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. PK nuostatus tvirtina LR Vyriausybė. PK tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą. PK vykdo draudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo įmonių filialų, įsteigtų LR, bei draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų filialų, įsteigtų LR, veiklos priežiūrą. PK t.p. vykdo draudimo įmonių ir draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas ar įsteigusių filialus kitose ES valstybėse narėse, veiklos priežiūrą. Priežiūros komisija likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.
19. Draudimo PK kompetencija. PK atlieka šias funkc.: 1. rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais teisės aktus, reglamentuojančius draudimo įmonių, draudimo tarpininkų, LR įsteigtų užsienio valstybių draudimo įmonių filialų ir nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų veiklą, tarp jų ir draudimo įmonių bei užsienio valstybių draudimo įmonių filialų finansinę bei statistinę atskaitomybę; 2. išduoda ir panaikina draudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas; 3. stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, LR įsteigti kitų užsienio valstybių draudimo įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įst. ir kt. teisės aktų; 4. taiko poveikio priemones; 5. pagal savo kompetenciją atstovauja LR interesams ES inst. ir jų darbo organuose ir t.t. 6. organizuoja draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir pertestavimą; 7. nustato draudimo liudijimų (polisų) registravimo ir apskaitos tvarką; 8. informuoja visuomenę apie Priežiūros komisijos funkcijų atlikimą, reikšmingus pasikeitimus draudimo sistemoje; 9. kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo įmonėms; 10. tvirtina PK išlaidų sąmatą, prieš tai suderintą su LR Vyriausybe. PK turi teisę: 1. gauti informaciją iš FA ir JA, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti; 2. savo funkcijoms atlikti pasitelkti tam kompetentingus asmenis ir suteikti jiems reikiamus įgaliojimus; 3. atlikti draudimo įmonių, draudimo tarpininkų įmonių, LR įsteigtų užsienio valstybių draudimo įmonių filialų ir nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų bei kitų DĮ nustatytų asmenų patikrinimus; 4. taikyti poveikio priemones asmenims, pažeidusiems DĮ ir kt. draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius LR teisės aktus; 5. nustatyti draudimo grupių draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, t.p. ir privalomojo draudimo, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas paslaugas vartotojams naudojant ryšio priemones; 6. kreiptis į teismą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais; 7. dalyvauti draudimo įmonių, draudimo tarpininkų ir kitų finansinių institucijų priežiūros tarptautinėse institucijose ir t.t.
