Dovanos
Dovanos

Sidabrinės, auksinės ir deimantinės vestuvės viso­se vakarietiškose šalyse yra švenčiamos ypač iškil­mingai; todėl nusistovėjo tų švenčių tvirtos tradicijos, galiojančios ir teikiant dovanas.

Jubiliejus žmogaus gyvenime turi išskirtinę reikš­me, jo metu irgi stengiamasi padovanoti tai, kas ilgai primintų jubiliatui tą dieną.

Jei esate pakviesti į svečius ne dėl anksčiau minėtų priežasčių, būkite galantiški ir pasiimkite kokią smul­kią dovanėle. Beje, iš žodžio „galantiškas” kildinama ir „galanterija”, „galanterijos prekės”. Čia vertėtų pri­siminti, kad senovėje, mūsų prosenelių laikais jokia šeimininkė neidavo į svečius, net pas artimiausius kai­mynus, nepasiėmusi pyrago. Vaikai gaudavo lauktu­vių „kiškio pyrago” arba riestainių. Grįžusieji iš mugės vaikams visada parveždavo „kermošavo”.

Lankantis šeimoje, kur esama jaunesnių nei dvyli­kos metų vaikų, jiems atskirai atnešama gardumynų ar koksai mažmožis.

Kai kada dovanos pakeičia arbatpinigius; jos įtei­kiamos žmonėms, kuriems imti arbatpinigius nelei­džia orumas. Tai firmų, įmonių bei įstaigų dovanos valstybinių ir kitokių švenčių proga.

Daugelis žmonių mėgsta dovanoti pačių pasidary­tus rankdarbius. Į juos įdėta daug triūso, bet tokia do­vana gali visai nenudžiuginti gavėjo. Užtat rankdarbius reikia dovanoti tiktai tiems, kurie juos mėgsta ir mo­ka vertinti.

Visada ir visur solidžios dovanos yra gardumynai, knygos, kvepalai, rašymo priemonės, odos dirbiniai, papuošalai (kaip dovanos atminimui), iš natūralių me­džiagų pagaminti suvenyrai, vazos, dubenėliai, žva­kidės.

Jei tik galite, stenkitės parinkti dovanų ne buitinių prekių. Tai rodo nerūpestingumą ir blogą skonį.

Savo nuotrauką, įrėmintą ir pasirašytą, galite do­vanoti tik to paprašyti.

Renkantis knygą, būtina atsižvelgti į gavėjo inte­resus, skonį, išsilavinimą.

Mūsų praktiniais laikais žmonės nebėra nusistatė prieš pinigines dovanas. Tai netgi savaime supranta­ma: vestuvinė dovana, firmos dovana darbuotojams Kalėdų, Naujųjų metų proga, jaunesniems tarnauto­jams priedas prie atlyginimo. Piniginė dovana gimi­nėms ir draugams visgi paliudija, kad dovanotojas nepasivargino išsiaiškinti, kokia dovana būtų tinka­miausia. Pinigai įteikiami kaip tikros dovanos — sko­ningame voke su sveikinimu ir galbūt kokia netikėta smulkmena, sukelsiančia malonią nuostabą.

Verslininkams ne itin dera dovanoti savo pre­kes, išskyrus atvejį, kai iš tikrųjų žinoma, kad jos yra mielai laukiamos.dovanos

Labai pravartu dovanoti bendras dovanas, nes užuot dovanoję nereikalingas smulkmenas, galėsite parink­ti brangesnį daiktą, apie kurį seniai svajojo jūsų drau­gė ar draugas ir kurio nepajėgtų įpirkti pavienis asmuo.

Kai kas yra pratęs perdovanoti daiktus, kurie pa­čiam nekelia malonumo. Taip daryti netaktiška, nors ir atsikratote nemėgstamo daikto.

Oficialių iškilmių bei priėmimų metu nepriimta do­vanoti dovanų, išskyrus pasikeitimą suvenyrais ir daik­tais su firmos simbolika. Kai firmos ilgametis ir patikimas darbuotojas švenčia jubiliejų, pereina į kitą darboviete arba persikelia į užsienį, išeina į pensiją ir ta proga kelia iškilmes, jam būtina įteikti dovaną. Čia tinka atminimo dovana, kuri gavėjui primins žmones, su kuriais jis ilgai dirbo ir gal net linksmai leido laisvalaikį. Nieko peiktino nėra, kai ligonis įteikia dova­ną savo gydytojui, klientas — advokatui, mokinys — mokytojui ir t.t. Apgailėtinai dovana atrodo tik tada, kai ja mėginama papirkti pareigūną, priversti jį veikti savanaudiškais tikslais. Dovana, atstojanti kyšį, yra gėdingas reiškinys.

Vaišės irgi yra dovana. Lietuvoje nuo seno buvo įprasta vaišinti visus atklydusius į namus. Nemanda­gu, netgi nepadoru valgyti kitiems matant ir jų nepa­vaišinti. Tas pat pasakytina ir apie gardėsius bei rūkalus. Estijoje buvo laikomasi papročio: jei į na­mus užklysdavo prašalaitis, o šeimininkė gamino val­gį, ji, prieš paduodama ranką, prijuoste ją nusišluostydavo, kad svečias neišsineštų valgio skal­sos.

Ką nors supykdęs tūlas vyriškis arba moteris sku­ba į parduotuvę ieškoti dovanos, kuri atlygintų pada­rytą skriaudą. Negalima teigti, esą tokiu atveju dovana nėra tinkama, bet ją įteikti būtina ypač subtiliai. Visų pirma reikia atsiprašyti ir paskui kukliai įduoti dova­ną kaip susitaikymo ženklą.

Ankstesnis straipsnisMenas ir mada
Kitas straipsnisKą dovanoti?

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here