Pirmąjį šių metų pusmetį pasireikš tikrasis Rusijos embargo ir konkurencingumo praradimų šioje rinkoje poveikis Lietuvos ekonomikai. Tačiau antroje metų pusėje teigiamą impulsą Lietuvos eksportui duos pamažu stiprėjanti Europos Sąjungos (ES) ekonomika ir silpnas euro kursas. Be to palūkanos išliks istoriškai žemos, o kainos nekils, prognozuoja DNB banko analitikai.
Naujausioje DNB Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 metais augs 2,6 proc. – tai bus lėčiausias augimo tempas nuo 2010-jų. 2015-aisiais Latvijos BVP augs 2,8 proc., o Estijos – 2,2 proc.
„Metų pradžioje Lietuvos ūkio augimas bus lėčiausias nuo ekonominės krizės pabaigos. Nuo Rusijos nukentėjusioms veikloms prireiks laiko prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, pertvarkyti verslo modelius ir įsiskverbti į naujas rinkas. Euro įvedimas, pernai skatinęs vartojimą, šių metų pradžioje veikė priešingai. Be to, besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas pristabdys investicijas. Po pernykščio bumo naivu būtų tikėtis tokio pat aktyvaus nekilnojamojo turto ir statybų sezono“, – teigė Indrė Genytė-Pikčienė, DNB banko vyriausioji analitikė.
Tačiau DNB vyr. analitikė pabrėžia, kad be pesimistinių nuotaikų daugės ir teigiamų ženklų – ypač antroje šių metų pusėje. Vakarų Europoje jau stebimi pirmieji atsigavimo požymiai – euro zonos vartotojų lūkesčiai yra aukščiausi per pastaruosius 8 metus, augančios mažmeninės prekybos apyvartos iliustruoja atsigaunantį namų ūkių vartojimo apetitą.
„Jau galima nedrąsiai teigti, kad pigaus euro ir žemų naftos kainų piliulė euro zonoje pradeda veikti ir ilgainiui dar labiau skatins paklausą Lietuvos eksportui. Teigiamo postūmio Lietuva sulauks antroje šių metų pusėje, pirmiausia tai turėtų pajusti pagrindinis šalies eksporto sektorius – apdirbamoji pramonė,“ – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.
Rusijos rolė vis mažesnė
DNB analitikė pabrėžė, kad Rusijos vaidmuo Lietuvos eksporto struktūroje yra vis mažesnis. Jau pernai Rusijos dalis lietuviškos kilmės eksporto (be mineralinių produktų eksporto) struktūroje sudarė 5,7 proc. ir ši šalis nepateko tarp 5 didžiausių Lietuvos eksporto rinkų. Tačiau Rusijos rinka dar pakankamai svarbi paslaugų eksportuotojams – ypač transporto ir logistikos sektoriui.
Be politinių ir administracinių apribojimų, šios rinkos potencialas išsikvėpė dėl ypač prastų Rusijos ekonomikos perspektyvų. Vakarų sankcijos, agresorės užsienio politika ir atpigusi nafta tik pagreitino tai, kas užprogramuota. Rusija jau kurį laiką susiduria su struktūrinėmis problemomis – pernelyg didele priklausomybe nuo pingančių energijos išteklių, nekonkurencinga pramone, vakarietiškų verslo vadybos standartų trūkumu, išeikvotais darbo jėgos ištekliais ir žema jos kokybe. Vidinius ekonomikos sunkumus tik paaštrino užsienio kapitalo pasitraukimas, rublio pigimas, išaugusi infliacija ir palūkanų normų šuoliai. DNB banko analitikai prognozuoja, kad Rusijos BVP šiemet susitrauks 5 procentais. Pasak I. Genytės-Pikčienės, neigiama prarastos Rusijos rinkos įtaka Lietuvos ūkiui ypač pasireiškė pirmąjį šių metų ketvirtį.
Lietuvos eksportuotojų netekimus Rusijoje ilgainiui turėtų atsverti vis daugiau augimo požymių įgaunantis ES ūkis. Penkios didžiausios Lietuvos eksporto rinkos – Vokietija, Švedija, Lenkija, Latvija ir D. Britanija – tai vienos sveikiausių ekonomikų ES, jų raida tvari ir subalansuota.
Didelį postūmį euro zonos vidaus vartojimui padarė ženkliai smukusi naftos kaina. Atpigę energetiniai ištekliai siaurino ir galingos Vokietijos pramonės išlaidų eilutes. Daug vilčių dedama į Europos centrinio banko (ECB) patvirtintos kiekybinio skatinimo programą, kuri į euro zonos ūkį „įlies“ 1 140 mlrd. eurų. Tokia ECB pinigų politika neleis eurui stiprėti ir palaikys euro zonos eksportuotojų konkurencingumą.
JAV dolerio atžvilgiu euras per metus atpigo 21 proc., Kinijos juanio – 21 proc., Didžiosios Britanijos svaro – 11 proc., Japonijos jenos – 7 proc. Atpigęs euras Lietuvos eksportuotojams – ypač palanki aplinkybė iškilus poreikiui plėsti rinkų geografiją ir perorientuoti eksportą į naujas rinkas. Tačiau ilguoju laikotarpiu valiutos kurso svyravimai verslui yra rizika, nuo kurios protingi vadovai stengiasi apsidrausti.
Baimės dėl euro nepasiteisino
Pernai Lietuvos ūkio plėtrai didelę reikšmę turėjo augęs vidaus vartojimas, kurį paskatino lūkesčiai dėl euro. Pernai namų ūkių vartojimas palyginus su 2013 metais augo 5,6 proc., ypač išaugo mažmeninės prekybos apyvarta ne maisto prekėmis (8,4 proc.), rekordinį nuo 2007 m. aktyvumą demonstravo būsto rinka. Nekilnojamojo turto sandorių skaičius šoktelėjo 11 proc. Be to, emigrantai į Lietuvą pervedė didžiausią istorijoje perlaidų sumą, siekiančią daugiau nei 1,47 mlrd. eurų arba 4,1 proc. šalies BVP.
„Pernai vartojimo bumą skatino keletas mitų: kad euro įvedimas sukels infliacijos šuolį, kad stipriai išaugs būsto kainos ir panašiai. Lietuva jau 100 dienų gyvena su euru ir galime drąsiai tvirtinti, kad baimės nepasiteisino – Lietuvoje šiuo metu stebima defliacija, nematome ir nekilnojamojo turto (NT) kainų šuolio. Priešingai, pirmaisiais šių metų mėnesiais fiksuotas 29 proc. NT rinkos aktyvumo nuosmukis, o sostinėje netgi stebimas naujo būsto pasiūlos perteklius. Tad ir būsto kainoms šiemet augti pagrindo nėra. Be to, metų pradžią mažmeninės prekybos atstovai pasitiko vangesniu apyvartų augimu. Atsargią gyventojų elgseną lėmė pereinamasis laikotarpis, kurio reikia apsiprasti su nauja valiuta. Taigi šiemet seksime Latvijos pėdomis, kur vartojimo augimas po euro įvedimo ženkliai sulėtėjo. Nepaisant žemų palūkanų bei krentančių vartotojų kainų, namų ūkių vartojimo apetitas šiemet bus lėtesnis nei pernai“, – prognozavo I. Genytė-Pikčienė.
DNB analitikai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus nulinė. Pagrindinės žemos infliacijos priežastys – sumažėjusios energijos išteklių, ypač naftos produktų, kainos, taip pat dėl atpigusių pašarų ir perprodukcijos tam tikruose segmentuose krentančios maisto kainos.
Pernai metų pabaigoje nedarbo lygis sumažėjo iki 10,1 proc. Šiemet nedarbo lygis pagaliau vėl bus vienaženklis ir metų pabaigoje sudarys 9 proc. Tačiau struktūrinio nedarbo problema išlieka opi, nes darbdaviai ir toliau sunkiai randa reikalingos kvalifikacijos specialistų ir šis stygius juos verčia kelti atlyginimus. 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ augo 6,1 proc. – sparčiausiai nuo 2008 m.
Toks struktūrinis darbo rinkos neatitikimas greitu laiku neišsispręs, todėl ateinančiais metais Lietuvos įmonių darbo sąnaudos ir toliau sparčiai artės prie euro zonos vidurkio.
