Technologijos visame pasaulyje tampa vis labiau demokratizuotos. Ketvirtoji industrinė revoliucija sparčiai keičia ir finansų sistemą. Finansinių paslaugų rinka susiduria su rimtais technologiniais iššūkiais. Technologijų pažanga, didėjantis konkurencinis spaudimas iš „FinTech“ žaidėjų, kintantys vartotojų lūkesčiai, itin pasikeitusi reguliavimo aplinka kuria prielaidas inovatyviems verslo modeliams, kurie galėtų padėti išspręsti kompleksiškus finansinių paslaugų industrijos iššūkius.

Pasaulio Ekonomikos Forumas, bendradarbiaudamas su tarptautine audito ir verslo konsultacijų įmone Deloitte, paskelbė vienerių metų trukmės tyrimo rezultatus dėl finansinių paslaugų infrastruktūros ateities bei decentralizuotos viešosios transakcijų saugojimo sistemos (angl. Blockchain) poveikio finansų sektoriui.

Tyrimo publikacijoje „The Future of Financial Infrastructure. An ambitious look at how blockchain can reshape financial services“ pagrindinis dėmesys sutelkiamas į devynių finansinių paslaugų sričių praktinius atvejus, atsižvelgiant į klientų poreikius, siekiama identifikuoti ir aptarti didžiausius blockchain technologijos privalumus bei poveikį finansinių paslaugų industrijai. Prognozuojama, kad iki 2017 m. apie 80 proc. bankų inicijuos su decentralizuota sandorių saugojimo sistema susijusius projektus.

Atliekant tyrimą, vienas iš esminių tikslų buvo ne tik identifikuoti finansinio sektoriaus iššūkius, bet ir pateikti realių pavyzdžių, kaip blockchain technologija gali išspręsti tam tikrą finansinio sektoriaus problemą.

Pasaulio Ekonomikos Forumas ir Deloitte apklausė daugiau kaip 200 finansinio sektoriaus įmonių vadovų ir finansų ekspertų, atliko išsamią duomenų analizę bei pateikė esmines tyrimo išvadas.

Studijoje detaliai pagrindžiama, kodėl pastaruoju metu blockchain technologija užima vis svarbesnę poziciją finansinių paslaugų sektoriuje ir neabejotinai prisideda prie inovatyvių sprendimų kūrimo. Kodėl blockchain technologija vertinga? Technologijos galimybės labiausiai pasireiškia per:

– operacijų supraprastinimą (sumažinamas fizinių veiksmų poreikis vykdant transakcijas, todėl didėja taikiai išspręstų ginčų tikimybė);

– reguliavimo efektyvumą (technologija įgalina realaus laiko finansinių veiklų stebėseną tarp reguliuotojų ir reguliuojamų subjektų);

– mažinamas sandorių šalių rizikas (prievolės vykdomos taip, kad sutartys yra kodifikuojamos bei vykdomos remiantis bendrąja, nekintama aplinkos  informacijos sistema);

– reikšmingai sumažėjusias laiko sąnaudos tam tikrose atsiskaitymo sistemose (panaikinamas tarpininkas, trečioji šalis, kuri turi patvirtinti, patikrinti sandorį, tai paspartina atsiskaitymą);

– pagerėjusį kapitalo ir likvidumo valdymą (technologija palengvina kapitalo užfiksavimą ir suteikia daugiau skaidrumo likvidumui);

– sumažėjusius sukčiavimo atvejus (technologija leidžia  efektyviau nustatyti turto kilmę ir pilną sandorių istoriją);

– supaprastėjusį skaitmeninį asmens tapatybės nustatymą (teisingas asmens tapatybės nustatymas yra kritiškai svarbus, siekiant užtiktrinti, kad finansinis sandoris yra tikslus, atitinkantis standartą);

– patobulintą sandorių šalių paiešką ir nustatymą, operatyvius pinigų plovimo ir kliento pažinimo proceso reikalavimus.

Visgi blockchain technologijai be privalumų būdingi ir tam tikri trūkumai, į kuriuos verta atsižvelgti. Dr. Tomas Ambrasas, Deloitte Lietuva vyresnysis teisininkas, akcentuoja, kad potencialūs nesklandumai gali kilti įgyvendinant didelės apimties blockchain procesus, pavyzdžiui, talpinant didelius asmens ir kitus duomenis į  tam tikrus informacijos apsaugos blokus. „Taikant technologiją reikės itin glaudaus bendradarbiavimo tarp senbuvių operatorių ir novatorių bei reguliuotojų, o tai reiškia, jog didės produkto kompleksiškumas. Finansų infrastruktūros atnaujinimas pareikalaus nemažai laiko ir papildomų investicijų. Problemų gali kilti ieškant balanso tarp skirtingų sandorio šalių interesų, kils poreikis keisti teisės aktus, tam tikrus bankininkystės praktikos standartus ir taisykles. Keisis požiūris į „pažangių sutarčių” (angl. smart contracts) reglamentavimą ir jų įgyvendinimą. Šie iššūkiai pareikalaus papildomo teisinio suderinamumo, naujų gero valdymo aspektų ir taip stipriai reguliuojamose finansų rinkose,” – teigia Dr. Tomas Ambrasas.

Svarbus teisinis klausimas – kaip technologija pakeis informacijos asimetriškumą tarp sandorių šalių, kaip bus užtikrintas adekvatus informacijos, ataskaitų teikimas reguliuotojams. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama vidiniam auditui ir aukštos kvalifikacijos atitikties pareigūnams, kuriems reikia gerai suprasti „FinTech“ produktus ir valdyti naujas rizikas. Sistemiškai vertinant šios technologijos galimas transformacijas finansinėse paslaugose, reikia nepamiršti, jog blockchain technologija gali tapti bendra duomenų saugykla tarp reguliuotojų  ir reguliuojamų subjektų. Taigi labai svarbu numatyti aiškius teisinius saugiklius, sukurti solidų teisinį pagrindą technologijai vystytis. Sėkmingai sureglamentavus technologiją, teigiamas technologijos poveikis gali pasireikšti per reguliavimo atitikties išlaidų sumažėjimą, padėti reguliuotojams suefektyvinti prekybos vietos stebėseną, pavyzdžiui, nebiržinėse rinkose.

„Prieš diegiant blockchain technologiją Lietuvoje, rinkos dalyviams rekomenduotina apsvarstyti ir įvertinti tokius aspektus kaip besiformuojantį teisinį reguliavimą, standartizavimo stoką, taip pat atsižvelgti į jau egzistuojančius technologinius sprendimus, atlikti testavimą, naudos ir kaštų analizę. Sveikintinos  būtų ir platesnės diskusijos su visuomene, būtina gerai  suprasti ir specifinius tam tikros jurisdikcijos mokestinius ypatumus. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad inovacijos ir atsiveriančios naujos galimybės dar labiau sustiprina blockchain technologijos poveikį, pavyzdžiui, skaitmeninio identifikatoriaus ir skaitmeninės „Fiat“ (angl. Digital Fiat) platformos turėtų sukurti pridėtinę vertę ir išplėsti blockchain pritaikomumą kituose sektoriuose,“ – teigia Deloitte Lietuva vadovaujantysis partneris Lietuvoje Saulius Bakas.

„Kol nėra sukurto aiškaus atsakomybių modelio ar teisinio precedento, kurie galėtų minimizuoti rizikas, atsirandančias disponuojant dideliu kiekiu duomenų, talpinant juos į tam tikrus skaitmeninius registrus, Lietuvos rinkos žaidėjų dalyvavimas yra sunkiai nuspėjamas. Lietuvoje jau turime keletą startuolių vystančių blockchain technologiją, taip pat Lietuvos Bankas aktyviai tiria blockchain technologijos galimą poveikį bei pritaikomumą finansinių paslaugų srityje. Pritaikomumas platus. Nacionalinės mokėjimų sistemos, tiesioginės perlaidos, turto perleidimo sandoriai, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos ir t.t.,“ – apibendrina Deloitte Lietuva vadovaujantis partneris Saulius Bakas.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI