Lietuvos Civilinis kodeksas apibrėžia civilinę atsakomybę kaip “turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimo, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas”.
Europos sąjungos direktyva bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas išskiria keturias civilinės atsakomybės draudimo grupes:
a) Sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą;
b) Skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimą;
c) Laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimą;
d) Bendrosios civilinės atsakomybės draudimą.
Prieš nagrinėjant konkrečias civilinės atsakomybės draudimo rūšis, svarbu trumpai apžvelgti civilinės atsakomybės teisę.
2. Civilinės atsakomybės teisė
2.1.Civilinės atsakomybės samprata
Šiuo metu gana sunku tiksliai nustatyti, kada pirmą kartą buvo įteisinta civilinė asmens atsakomybė. Yra žinoma tik tiek, kad prieš keturis tūkstantmečius išleistame “Hamurabi kodekse” civilinė asmens atsakomybė jau buvo reglamentuota.
Civilinė atsakomybė yra vieno asmens atsakomybė prieš kitą asmenį už pastarojo turtui ar sveikatai padarytą žalą.
Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant nuostolius padariusiojo asmens kaltei, “išskyrus įstatymo arba sutarties numatytus atvejus, kuomet civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės”. Kaltė gali būti tyčinė arba netyčinė. Padaryti nuostoliai turi būti kompensuoti nepriklausomai nuo to, ar žala buvo padaryta tyčia ar dėl neatsargumo.
Civilinė asmens atsakomybė gali būti suprantama kaip nuostolius padariusio asmens pareiga kompensuoti kitam asmeniui ar jo turtui padarytus nuostolius.
2.2. Civilinės atsakomybės skirstymas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projektas išskiria dviejų rūšių civilinę atsakomybę: sutartinę bei deliktinę.
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė , kuri atsiranda neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį. Tokiu atveju viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius, padarytus netinkamai ar visiškai neįvykdžius sutarties sąlygų. Sutarinė civilinė atsakomybė apima bet kokią dviejų asmenų sutartį, įskaitant ir pirkimo-pardavimo bei įdarbinimo sutartis.
Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda padarius žalą, kai jos šalių iki žalos padarymo nesiejo sutartiniai santykiai. Parduotuvės vitrinos ar svetimo automobilio sudaužymas yra deliktinės civilinės atsakomybės pavyzdys.
2.3. Civilinės atsakomybės apimtys
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projektas numatė visišką civilinę atsakomybę. Esant visiškai civilinei atsakomybei, žalą sukėlęs asmuo privalo atlyginti visus padarytus nuostolius.
Žala yra laikomas asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeidu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška. Nukentėjusiam asmeniui įstatymų numatytais atvejais yra atlyginama ir neturtinė (moralinė) žala. Moraline žala yra laikomas asmens skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reikalaujant moralinės žalos atlyginimo, jos dydis yra įvertinamas pinigais.
2.4. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės
Civilinis kodeksas numato, kad asmuo gali būti visiškai arba dalinai atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei žala buvo padaryta nenugalimos jėgos, valstybės, trečiojo asmens, nukentėjusiojo veiksmų būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties atveju.
Nenugalima jėga yra laikomi neišvengiami ir asmens nekontroliuojami įvykiai, kurie nebuvo ir negalėjo būti numatyti. Valstybės veiksmai yra privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai, dėl kurių prievolės vykdymas tampa neįmanomas. Trečiojo asmens veiksmai yra veikla, kurios metu buvo padaryta žala, asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako. Nukentėjusiojo veiksmai yra nuostolius patyrusio asmens veiksmai, dėl kurių atsirado ar padidėjo jo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo sutikimas padaryti jam žalą arba rizikos prisiėmimas sau. Būtinas reikalingumas yra tokia situacija, kai asmuo yra priverstas padaryti žalą dėl to, kad siekia išvengti gresiančios didesnės žalos. Būtinojo reikalingumo atveju teismas gali įpareigoti atlyginti žalą tą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo.
2.5. Kitos civilinės atsakomybės rūšys
Civilinė atsakomybė gali būti numatyta ne tik už kitam asmeniui ar jo turtui padarytus nuostolius. Daugelyje šalių asmenys gali būti patraukti atsakomybės ir už gamtai padarytus nuostolius. Gamtai padaryta žala apima vandens, žemės bei oro užteršimą bei kitą žalą.
3. Civilinės atsakomybės draudimas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projektas numato, kad įstatymo ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, skirtumą tarp draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Santykius, susijusius su civilinės atsakomybės draudimu, reguliuoja tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tiek ir kiti šalies įstatymai bei draudimo priežiūros tarnybos išleisti teisės aktai.
Žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudimas nesuteikia nukentėjusiam asmeniui teisės tiesiogiai iš draudimo įmonės reikalauti jam padarytų nuostolių atlyginimo. Draudimo įmonė bei žalą patyręs asmuo teisiškai neturi vienas kitam jokių įsipareigojimų. Tačiau praktikoje draudimo išmoka dažniausiai yra pervedama tiesiogiai nukentėjusiam ar nukentėjusiems asmenims, aplenkdama civilinės atsakomybės draudėją.
Priklausomai nuo to, ar civilinės atsakomybės draudimas yra vykdomas laisvu draudėjo bei draudimo įmonės susitarimu, ar dėl egzistuojančio įstatyminio reikalavimo, yra skiriamas privalomas bei savanoriškas civilinės atsakomybės draudimas.
