Naktinukai Kelnaitės Liemenelės

Iki XIX a. vidurio visi drabužiai buvo siuvami rankomis pagal kiekvieno asmens reikalavimus ir matmenis – vyrų drabužius siuvo siuvėjai, o moterų – siuvėjos ir modeliuotojos. Kiekviena vidurinės klasės moteris mokėjo siūti ir prireikus galėjo sau ir savo šeimai pasiūti drabužius pati arba bent jau tinkamai juos prižiūrėti. Moterys iš vargingesnių šeimų paprasčiausiai turėdavo siūti, nes pirkti drabužių neišgalėdavo.

Gatavi drabužiai pirmą kartą pasirodė apie XVIII a. pabaigą, kai gamintojai ėmė gaminti gobtuvus ir paltus taip pat ir tokius drabužius, kurie privalėjo tiksliai atitikti dėvėtojų figūras. Geriau gyvenančios vidurinės klasės moterys galėjo nusipirkti drabužių, kurie buvo pusiau baigti, kad juos baigtų ir dekoruotų namuose. Taigi joms nereikėdavo pačioms sukirpti medžiagos sijonams ir palaidinėms, joms tik belikdavo pasiūti pagal savo skonį ir norą.

XIX a. viduryje suklestėjo kutiurjė Čarlsas Frederikas Vortas. Jis nesiuvo drabužių pagal vartotojų poreikius, bet kūrė atskirs kolekcijas, kurias pristatinėjo visuomenės damoms. Jos išsirinkdavo medžiagą iš Vorto pasiūtų pavyzdžių, kuri atitiktų norimą modelį. Nors Vortas nebuvo pirmasis ir vienintelis kutiurjė, jo agresyvus savęs reklamavimas užtarnavo jam tokius titulus kaip „Aukštosios mados tėvas“ ir Pirmasis kutiurjė. Būdamas išskirtinis individualistas, Vortas turėjo grožio ir elegancijos supratimą, todėl jam puikiai pavyko drabužių siuvėją paversti mados kūrėju, amatininką – menininku. Užuot paprasčiausiai siuvęs sukneles, jis kūrė madą, rengė karalienes ir princeses, aktores ir turtingas vidurio sluoksnio damas. Jo modeliai, kurie atitiko laiko dvasią, nustatydavo toną aukštajai madai iki pat 1920-ųjų. Vorto darbai ir vėliau darė įtaką mados dizaineriams.

Kai mada nebesugebės kurti naujadarų, ims šniukštinėti istoriją. Atrodo, kad tai vyksta jau šiandien. Nuo podiumo į realybę nužengė atvira retromanija. Netgi tie, kurie nežino mados krypčių ir tendencijų, susimąsto, kai gauna kvietimą į teminį vakarėlį. Dažniausia ir paprasčiausia išeitis yra retrostiliai: aprangos kodai svyruoja tarp nebyliojo kino laikų ir aštuntojo dešimtmečio.

Besidomintiems mada prigimtines mados tendencijas kritikai nupasakoja trumpai: populiari Žozefinos suknelė, Džekės O siluetas, neprašausi ir su trečiuoju, penktuoju, šeštuoju dešimtmečiais.

Pastaruoju metu net muziejai neatsispiria retro madai. Iš saugyklų traukiami XXa. Pradžios, XXa. vidurio kostiumai, rodomos senos Ričardo Avedono fotografijos, rengiama Polio Puarė retrospektyva, prisimenamas šeštasis dešimtmetis ir t.t. Lankytojai džiaugiasi istorija, kuri gali dominti, ir koja kojon su mada žengiančiais muziejais, o šių valdžia – neregėtais smalsuolių skaičiais.

Šiandien sunku pasakyti, kokie siluetai madingi, koks ilgis ir plotis populiariausias. Madingas pliuralizmas ir eklektika, taigi sunku kuo nors nustebinti prie to pratusį, jau kiek atbukusį žiūrovą. Tai laikotarpis be veido. Todėl nėra paprasta atrodyti elegantiškai ir stilingai.drabuziai internetu

Mados ratui sukantis vis sparčiau, kaskart sunkiau darosi į jį įšokti. Dėl to madigiausia tapo ne vergauti įnoringo kutiurjė įgeidžiams, o būti individualiam, prisitaikyti kas labiausiai tinka. Madinga tapo pati asmenybė. Taigi kiekvienas ėmė darytis savo stiliaus „kalvis“.

Įvaizdžio kūrimas – sudėtingas procesas, reikalaujantis išmanymo. Ir nesvarbu, ar savo įvaizdį žmogus kuria pats, ar kreipiasi į stilistą. Užduotis gerokai supaprastėja, jei atsigręžiama į istoriją. Šiandien drabužis suvokiamas per praeitį. Buvusios detalės paįvairina arba iš esmės keičia įvaizdį.

Tačiau taip buvo ne visada. Madai ypač reikalingi pionieriai. Pirmasis retromanija susirgo Džonas Galjanas. Rodos, nepasveiko iki šiol. Vėliau jo pramintais takais ėjo būriai. Dabar visi žavimės dekadansu ir kitais istoriniais laikotarpiais. Daug gražaus retro atgaivino Madona, kiekvienam savo turtui ieškodama naujo veido iš praeities.

Įprasta teigti, kad mada – trumpalaikė. Tačiau retro- stiliumi užsižaidėme ilgam.

Ir nenuostabu, juk istorija – neišsenkamas idėjų šaltinis. Todėl šiandien nebūtina ieškoti aktualių tendencijų, galima žengti atgal!

Tačiau nereikia bijoti, kad semiantis idėjų iš praeities mada nustos vystytis. Žmogaus prigimtis visada ieško būdų išreikšti save, ir tam pasitarnaus mada. Galime būti tikri – ji pateiks dar daug siurprizų, padės išlikti pozityviems beprotiškame gyvenimo tempe.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI