Eugenijus Bulovas
Eugenijus Bulovas

„BTA Insurance Company SE“ filialas Lietuvoje kasdien parduoda po 10 statybų sektoriaus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisų. „BTA Insurance Company“ buvo viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, pradėjusių teikti šią paslaugą bei ją siūlo jau 12 metų. Bendrovei tenka atlyginti ir netikėtų žalų pagal šį draudimą. Pasitaiko atvejų, kai dažant fasadą buvo aptaškyta 60 automobilių, žala siekė keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Pasak E. Bulavo, Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo riziką galima vertinti panašiai kaip ir Rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Rizika yra išties nemaža, todėl produktas laikomas gana rizikingu. Daugiausiai šios rūšies privalomojo draudimų sutarčių sudarė didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur yra didžiausia stambių statybos bendrovių koncentracija”, – teigia kompanijos „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje BCA ir aviacinių rizikų draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas.

Tenka atlyginti ir netikėtų žalų pagal šį draudimą. Pasak E. Bulavo, labai dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai dažant tiltus ar fasadus, pasikeitus vėjo krypčiai, dažais aptaškomi greta stovintys automobiliai ar kaimyniniai pastatai. Draudimo bendrovės praktikoje yra buvę, kad dažais buvo aptaškyta 60 automobilių. Tuomet žala siekė keliasdešimt tūkstančių eurų. Skaudesnis pavyzdys – netinkamai įrengta atliekų saugojimo aikštelė užteršė gruntą, tuomet žala siekė kelis šimtus tūkstančių eurų.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje reglamentuoja skirtingai

Latvijoje ir Estijoje atskirų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių nėra, tačiau bendri reikalavimai aprašomi statybų įstatyme. Latvijoje privalu draustis ir projektuotojams, ir rangovams, visų pirma – specialistams, atliekantiems pastato renovacijos darbus, susijusius su pastatų energinio efektyvumo gerinimu (nuo 2013 metų sausio 1 dienos). Prievolė draustis užkraunama visiems šiame procese dalyvaujantiems specialistams: statybos darbų vadovams, projektuotojams, statybos specialistams, ekspertams ir kitiems.

„Įdomu, kad ir Latvijoje, ir Estijoje specializuotų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, kuriose būtų numatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, draudimo sutarčių sudarymo tvarka, šalių teisės ir pareigos, nėra. Įstatymais reglamentuoti minimalūs reikalavimai, įvardijama žala ir tai, kas atlyginama, taip pat minimali draudimo suma, kuri priklauso nuo profesijos ir sudaro 100 proc. statybos darbų sąmatos vertės, bet ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų“, – paaiškino kompanijos „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje BCA ir aviacinių rizikų draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas.

Lietuvoje rangovas civilinę atsakomybę atskirai turi apdrausti kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis, atveju. Draudimo suma Lietuvoje negali būti mažesnė kaip 43,4 tūkst. eurų.

Modernizuojant daugiabučius didelė įvykių galimybė

Kalbėdamas apie daugiabučių modernizaciją Lietuvoje, E. Bulavas pabrėžė – dalyvaujantieji šiame procese palyginti sklandžiai rūpinasi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad nenukentėtų atnaujinamo daugiabučio ar aplinkinių namų gyventojai. Šis draudimas, anot „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje atstovo, ypač aktualus tuomet, kai, pavyzdžiui, vykdant pastato stogo remonto darbus, nuėmus senąją stogo dangą, prasidėjęs lietus užpila viršutinio aukšto gyventojų būstus arba keičiant langus į butus pradeda bėgti vanduo. Rangovui netinkamai atlikus darbus, pavyzdžiui, sumontavus fasadų šiltinimo sistemą, gyventojų patirtą žalą irgi atlygina draudimas.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudiminių įvykių žaloms padengti.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI