3.1. Automobilizacijos procesų ES ekonominėje erdvėje būdingų tendencijų analizė

3.1.1. Automobilių parko ES ekonominėje erdvėje struktūra ir struktūros analizė

 

Kelių transporto sektorius yra gyvybiškai svarbus, prisideda prie Europos ekonomikos. Kaip jau buvo minėta, kelių transportas tenkina didžiąją dalį vežimo poreikių asmenims ir įmonėms. Transporto politika susijusi su reguliavimo sistema, darančia poveikį transporto rūšių naudojimui, gaminio dizainui ar technologijoms.

bilijonas keleivių/ km

Privačios mašinos

Autobusai, turistinis transportas

1988

556,4

41,8

1989

570,6

40,2

1990

585,6

41,3

1991

591,4

42,9

1992

606,2

41,8

1993

611,1

42,0

1994

623,3

42,7

1995

640,1

41,6

1996

649,1

42,4

1997

659,5

42,0

1998

678,6

42,4

1999

699,6

41,6

2000

699,6

43,0

2001

727,6

41,3

2002

733,5

42,2

2003

738,6

42,7

2004

736,9

44,0

2005

727,4

43,9

2006

723,8

44,9

p 2007

735,3

45,5

p: preliminarūs duomenys.

 

1 lentelė. Keliavimas viešu arba privačiu transportu. Duomenys paimti iš internetinio puslapio: http://www.insee.fr/en/themes/tableau.asp?reg_id=0&ref_id=NATTEF13601

 

Kaip matyti iš pirmos lentelės, vidaus keleivių vežimas iki 2005 m. augo (+ 1,5 proc.), vėliau šiek tiek sumažėjo. Ši tendencija dėl privačių transporto priemonių eismo pakilimo (+ 1,6 proc.) sumažėjo per dvejus metus (iki 2007 m.), tačiau kolektyvinis transportas ir toliau siekia pažangos.

Taip pat galima palyginti duomenis, kaip autotransporto priemonės ES vertinamos pagal variklio galingumą. Atsižvelgiant į Europos automobilių gamintojų asociacijos (toliau – EAGA) pateiktus duomenis, galima teigti, kad 2003 -2007 m. labiausiai buvo vertinami <2000 c.c., tačiau jų skaičius Lenkijoje krito nuo 95,8 iki 94,1 proc., Didžiojoje Britanijoje – 91,6 – 85,2 proc., Vokietijoje 86,3 – 84,5 proc.. Pagal kuro tipą, ES automobilių vartotojai Lenkijoje 2006 – 2007 metais pirmenybę teikė benzinu varomoms transporto priemonėms. Jas rinkosi 71,5 proc. (2006 m.) ir 68,4 proc. (2007 m.) Lenkijos gyventojų, benzinu varomas transporto priemones rinkosi 12,3 (2006 m.) ir 15,0 (2007m.) proc.. Latvijos gyventojai taip pat teikė pirmenybę benzininėms transporto priemonėms, tačiau kaip ir Lenkijoje pasirinkusiųjų skaičius mažėjo: nuo 1996 iki 2007 metų pasirinkusiųjų skaičius sumažėjo nuo 96,9 iki 73,5 proc., tuo tarpu dyzelinines transporto priemones rinkosi atitinkamai nuo 3,1 (1996 m.) iki 22,9 (2007 m.) proc., taigi skaičius augo. Vokietijoje taip pat pirmenybė teikiama benzinui, tačiau vis daugiau renkasi dyzeliną: benziną 1993 m. rinkosi 86,9 proc., 2007 m. – 75,0 proc., dyzeliną 1993 m. rinkosi 13,1 proc., 2007 m. – 24,4 proc.. Panašiai skaičiai kinta ir kitų valstybių pateikiamose statistinėse lentelėse. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad Austrijoje per tą patį laiką vartotojų orientacija pasikeitė labai stipriai, todėl 2007 m. benziną rinkosi nebe 81,6 proc. (kaip buvo 1993 m.), bet 46,2 proc., o dyzeliną – 53,8 proc. (vietoj buvusių 18,4 proc. 1993 m.), Prancūzijoje automobilių vartotojai pradžioje rinkosi automobilius, varomus benzinu (1991 m. – 82,0 proc.), vėliau persiorientavo ir 2007 m. galime pastebėti, kad dyzelinu varomus automobilius renkasi jau 51,9 proc. Vartotojų, taip pat atsitiko Belgijoje, kai 71,2 proc. 1991 m. rinkosi benzinines transporto priemones, o 2007 m. jau dyzelinines transporto priemones – 54,5 proc.

2007 m. ES 7,2 proc. automobilių buvo 2007 metų, ≤ 5 metų senumo automobiliai sudarė 31,5 proc., ≤ 10 metų senumo automobiliai sudarė 67,6 proc. ir senesni nei 10 metų – 32,4 proc., iš jų Estijoje buvo užregistruota 22,2 proc. automobilių ≤ 5 metų senumo, kurių net 6,2 proc. sudarė 2007 m. automobiliai, 38,8 proc. ≤ 10 metų senumo ir 61,2 proc. senesni nei 10 metų. Vokietijoje 2007 metų automobilių buvo užregistruota 7,1 proc., ≤ 5 metų senumo automobiliai sudarė 35,6 proc., ≤ 10 metų senumo automobiliai sudarė 67,8 proc., senesni nei 10 metų – 32,2 proc. Didžiojoje Britanijoje 2007 metais tų pačių metų automobilių buvo užregistruota 7,9 proc., ≤ 5 metų senumo automobiliai sudarė 40,0 proc., ≤ 10 metų senumo automobiliai sudarė 75,8 proc. ir senesni nei 10 metų – 24,2 proc..

Negalima kalbant apie ES nepaminėti Lietuvos, kuri taip pat yra ES narė. Taigi, palygindami galime pažymėti, kad automobilizacijos rodiklis Lietuvoje rodo Lietuvos milžinišką atsilikimą. 2002 metais Lietuvoje parką sudarė 10 – 15 metų senumo lengvieji automobiliai. 2002 m. techninei apžiūrai pateikti automobiliai, kuriems buvo 14,9 metų, o 2001 m. – 14,5 metų. 2002 metais techninei apžiūrai buvo pateikta apie 86 proc. Lengvųjų automobilių, kurių amžius daugiau nei 10 metų, dažniausiai jie pagaminti 1984 – 1992 m. Tuo tarpu kitose Europos valstybėse automobilių parkas buvo jaunesnis.

Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenkančių naujų automobilių skaičius 2004-ųjų duomenimis siekė tik 1,325, tuo tarpu Latvijoje – 2,254, Estijoje – 6,370, Čekijoje – 6,613, Vengrijoje – 10,397, o pirmaujančioje sąraše Slovėnijoje – 15,976. 2005-aisiais Lietuvoje, kurioje gyvena 3,42 mln. gyventojų, 1 mln. gyventojų teko 3911 nauji lengvieji automobiliai, Latvijoje (2,3 mln. gyventojų) – 8067, Estijoje (1,34 mln. gyventojų) – 16738. Taigi automobilių parko atsinaujinimo tempai Lietuvoje yra patys žemiausi tarp minėtų ES šalių, o tai reiškia, kad Lietuva pamažu tampa senų ir nesaugių automobilių sąvartynu.

Kelių transporto priemonių skaičius Lietuvoje nuolat didėja. 2002 m. pabaigoje motorinių kelių transporto priemonių skaičius Lietuvoje pasiekė 1479 tūkstančius, iš to skaičiaus – 1180 tūkst. lengvųjų automobilių. Per metus motorinių kelių transporto priemonių padaugėjo 20 proc., jų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, buvo apie 326. Šis rodiklis buvo daug mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių, štai Liuksenburge – 678, Italijoje – 621, Vokietijoje – 582 ir t. t.

2005 metais Eltos pranešimu, tarp trijų Baltijos valstybių pirmą kartą įregistruotų automobilių skaičius sparčiausiai augo mažiausiai gyventojų turinčioje Estijoje, lėčiausiai – Latvijoje. Lietuvoje 2005 metų sausio – birželio mėnesiais, palyginti su šiuo laikotarpiu 2004 metais, pirmą kartą įregistruotų automobilių skaičius išaugo 14 proc., tuo tarpu Estijoje šis augimas pasiekė 32,3 proc., o Latvijoje buvo mažesnis – 11,6 procento.

Per šešis mėnesius Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruota 75,222 tūkst. automobilių, Latvijoje – 30,642, o Estijoje – 29,173 tūkstančio, paskelbė Statistikos departamentas. Pagal gyventojų skaičių (3,425 mln.), šių metų sausio 1 dienos duomenimis, Lietuva Latviją (2,306 mln.) lenkė pusantro karto, o Estiją (1,347 mln.) – pustrečio karto.

Tinklalapyje „Dv.Ee“, 2007 metais Latvijoje užregistruota 36 tūkst. automobilių, arba 29 proc. daugiau nei 2006 metais. Estijoje per šį laikotarpį užregistruota 35 tūkst. 400 naujų automobilių, arba 22 proc. daugiau nei 2006-aisiais. Lietuvoje užregistruota 25 tūkst. 700 naujų automobilių, 41 proc. daugiau nei 2006-aisiais.

Iš viso praėjusiais metais Baltijos šalyse užregistruota 97 tūkst. 300 automobilių – 29 proc. daugiau nei rodo praėjusių metų rezultatai.

 

Naujų lengvųjų automobilių registracija Vakarų Europoje 1990 – 2009 m

1 paveikslas. Naujų lengvųjų automobilių registracija Vakarų Europoje 1990 – 2009 m. Duomenys paimti iš AEGA internetinio puslapio: http://www.acea.be/

 

2007 m. sausio mėn. ES užregistruota daugiau nei 15.36 mln. naujų lengvųjų automobilių, tai šiek tiek daugiau nei 2006 m. Vėliau ES automobilių rinka plėtėsi. Tačiau tų pačių metų balandžio mėn. Vakarų Europos automobilių pramonė sulėtėjo, ES valstybėse narėse naujų automobilių registracija didėjo. Birželio mėn. nustatyta 1,6 proc. daugiau naujų automobilių nei gegužės mėn. 2007 m. liepos mėn. pirmojo pusmečio automobilių registraciją pristabdė ES rinkos nuosmukis. Spalio mėn. registracija padidėjo daugiau nei trimis ketvirtadaliais – 2.007 proc., be to, ir toliau didėjo naujų automobilių paklausa. Gruodžio mėn. privačių automobilių paklausa Vakarų Europoje mažėjo, tačiau jau 2008 n. sausio mėn. vėl ėmė didėti. Vasario mėn. naujų automobilių skaičius ES padidėjo Vokietijos dėka. ES naujų automobilių vasario mėn. padaugėjo iki 8,7 proc., o viso 2008 m. pirmojo ketvirčio registracija padidėjo 1,7 proc. Visą 2008 m. pusmetį šis skaičius išliko stabilus, tačiau vėliau ėmė palaipsniui kristi (po mėn. Jau 2,0 proc.). Mažėjimo tendencija išliko dėl aukštos kuro kainos ir mažėjančio vartotojų pasitikėjimo. Europos automobilių rinką ir toliau puolė krizė – automobilių registracija spalio mėn. duomenimis sumažėjo 8,2 proc., lapkričio – 14,5 proc., lapkričio – 25,8 proc., 2009 m. sausio mėn. – 27 proc. 2009 m. vasario mėn. nustatyta 18,3 proc. registruotų naujų lengvųjų automobilių ES. 2009 m. pirmąjį ketvirtį registruota 17,2 proc. naujų lengvųjų automobilių, balandį dar labiau nusmuko – 12,3 proc., gegužę – -4,9 proc., birželį – 2,4 proc., rugsėjį naujų automobilių užregistruota dar daugiau – 6,3 proc.

 

Naujų lengvųjų automobilių registracija Vakarų Europoje

2 paveikslas. Naujų lengvųjų automobilių registracija Europoje 2007 – 2009 m. Duomenys paimti iš internetinio puslapio: www.finfacts.ie

 

Pastebima, kad krovininių transporto priemonių rinka ES 2007 metais buvo stipresnė net 10 proc. nei 2006 metais. 2007 metų pirmą ketvirtį krovininių transporto priemonių padaugėjo iki 5 proc. Sunkvežimių skaičius padidėjo dar prieš tachografo įvedimą. Europoje per 2007 m. pirmąjį pusmetį užregistruota apie 10 proc. naujų sunkvežimių, paklausa išsilaikė ir per visą vasarą. Rugsėjį sunkvežimių rinka dar labiau kilo – iki 2,6 proc., spalio mėn. – 13 proc.. Sunkvežimių rinka išsilaikė ištisus metus. Naujų sunkvežimių skaičiui didėjant, jau 2008 metų sausį pastebimas pakitimas, nors išsilaiko augimo tendencija, 2008 m. pirmąjį ketvirtį naujų krovininių transporto priemonių registruota – 1,4 proc., gegužės mėn. – iki 1,3 proc., rugpjūčio mėn. – 3,2 proc., spalio – 17 proc., lapkričio – 30,8 proc., gruodžio – 9,0 proc., 2009 m. sausio mėn. – 35,6 proc., vasario – 38,7 proc., 2009 m. pirmąjį ketvirtį – 35,6 proc., balandį – 42,4 proc., gegužės – 37,6 proc., rugpjūčio – 37,4 proc., rugsėjo – 35,6 proc.

Naujų motorinių tranpsorto priemonių registracija Europoje 100 gyventojų

3 paveikslas. Naujų motorinių tranpsorto priemonių registracija Europoje 100 gyventojų.

Komisija pastebėjo, kad transportas susijęs su ekonomikos augimu, kad Europos ekonominei gerovei labai svarbus kelių transportas. Transporto rūšys ir priemonės papildo viena kitą bei konkuruoja viena su kita. Kai kurios transporto rūšys kaip produktai konkuruoja, bet, apskritai, tarnavimo ekonomikai režimai papildo vienas kitą. Reikėtų pastebėti, kad ES keleivinis transportas atitinka skirtingus poreikius, todėl yra labai svarbus. Viešasis transportas vaidina pagalbinį vaidmenį, tačiau Europos Komisija turėtų įvertinti rinką ir skatinti viešojo transporto naudojimą. Komisija taip pat galėtų skatinti transporto logistikos plėtrą.

Komercinių transporto priemonių naudojimas ES šalyse 1992 – 2007 m. nebuvo tolygus. Vokietijoje komercinių transporto priemonių, kurių svoris iki 3,5 t. svorio pakilo nuo 57,66 proc. – 67,39 proc., Didžiojoje Britanijoje – 81,57 – 85,89 proc., Latvijoje – 29,179 – 51,970 proc., virš 3,5 t. svorio Vokietijoje nukrito nuo 42,34 proc. iki 32,61 proc.., Didžiojoje Britanijoje – 18,43 – 14,11 proc., Latvijoje – 64,12 – 55,88 proc.. Kitų šalių skaičiai panašūs.

Lengvų komercinių transporto priemonių ≤ 3,5 t. 2007 metais ES užregistruota: 2007 metų užregistruota – 7,7 proc., ≤ 5 metų sudarė 36,4 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 67,6 proc., o senesni nei 10 metų – 32,4 proc., iš jų Didžiojoje Britanijoje 2007 metų – 9,6 proc., ≤ 5 metų sudarė 45,6 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 77,5 proc., o senesni nei 10 metų – 22,5 proc..

Sunkvežimių, sunkesnių nei 3,5 t. naudojimas 2007 metais ES užregistruotas toks: 2007 metų sunkvežimių užregistruota – 5,6 proc., ≤ 5 metų sudarė 29,2 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 54,8 proc., o senesni nei 10 metų – 45,2 proc., iš jų Didžiojoje Britanijoje 2007 metų – 7,8 proc., ≤ 5 metų sudarė 44,8 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 75,4 proc., o senesni nei 10 metų – 24,6 proc..

Komercinių ir sunkvežimių (išskyrus autobusus) 2007 metais ES užregistruota 2007 metų – 8 proc., ≤ 5 metų sudarė 36,5 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 66,5 proc., o senesni nei 10 metų – 33,5 proc., iš jų Vokietijoje 2007 metų – 11,1 proc., ≤ 5 metų sudarė 43,2 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 70,7 proc., o senesni nei 10 metų – 29,3 proc., Didžiojoje Britanijoje 2007 metų – 9,3 proc., ≤ 5 metų sudarė 45,5 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 77,2 proc., o senesni nei 10 metų – 22,8 proc..

Kaip buvo minėta, viešojo transporto plėtra yra viena iš ES automobilizacijos sąlygų, taigi reikia išnagrinėti ir šios sąlygos įgyvendinimo galimybes, atsižvelgiant į viešojo transporto naudojimo galimybes. Žinoma, kad tiek saugumui, tiek sveikatai, tiek įgyvendinant ES automobilizacijos tikslus, reikėtų naudoti kuo jaunesnį transportą.

2007 m. ES registruoti 5,9 proc. 2007 metų autobusai, ≤ 5 metų autobusai sudarė 29,2 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 56,8 proc., o senesni nei 10 metų – 43,2 proc., iš jų Estijoje registruoti 5,6 proc. 2007 metų autobusai, ≤ 5 metų autobusai sudarė 15,9 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 28,2 proc., o senesni nei 10 metų – 71,8 proc., Vokietijoje 2007 metų autobusų – 6,8 proc., ≤ 5 metų autobusai sudarė 33,0 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 63,7 proc., o senesni nei 10 metų – 36,3 proc., Didžiojoje Britanijoje 2007 metų autobusai – 7,0 proc. , ≤ 5 metų autobusai sudarė 30,8 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 61,2 proc., o senesni nei 10 metų – 38,8 proc.

Naujų motorinių tranpsorto priemonių registracija Europoje 2007 m.

4 paveikslas. Naujų motorinių tranpsorto priemonių registracija Europoje 2007 m.

ES skatino naujų automobilių paklausą pakeičiant senas transporto priemones į naujesnes ir saugesnes. Kaip buvo pastebėta, lengvųjų automobilių per pirmus penkis 2009 m. mėnesius buvo užregistruota 13,9 proc., palyginti su -19,6 proc. per paskutinį 2008 m. ketvirtį. (Žiūrėti 1 paveikslą) Pirmiausia, gegužę užregistruotų naujų lengvųjų automobilių buvo tik 4,9 proc., registracija vyko Austrijoje iki 4,8 proc., Graikijoje – 5,1 proc., Prancūzijoje – 11,8 proc. ir Vokietijoje – 39,7proc.. Vartotojai, reaguodami į ekonominę krizę, rinkosi mažesnius automobilius. Per 2009 m. pirmus penkis mėnesius mažų automobilių rinkos dalis pasiekė 44,9 proc., o tai daugiau nei per visus 2008 metus – 38,8 proc. Perkamų lengvųjų automobilių vidutinis variklio dydis ir galia 2008 metais sumažėjo nuo 1.706 cc iki 1.635 cc, ir nuo 86kW iki 82 kW. Šios tendencijos buvo siejamos su dyzelinių lengvųjų automobilių rinka, kuri sumažėjo iki 46,1 proc., ir kad 4x4s iki 8,4 proc..

Komercinėms transporto priemonėms taip pat buvo nuosmukis -37,6 proc., tai buvo aptarta ir anksčiau. Šiam nuosmukiui įtakos turėjo visos Europos šalys.Tarp 2008 m. sausio ir gegužės buvo užregistruota mažiau mikroautobusų – 37,3 proc., 40,7 proc. – sunkvežimių, 25,3 proc. – autobusų.

Naujų transporto priemonių registracija Europoje

 

5 paveikslas. Naujų transporto priemonių registracija Europoje. Ketvirtinės ataskaitos už 2008 – 2009 metus. Duomenys paimti iš Europos automobilių gamintojų asociacijos internetinio puslapio http://www.acea.be/

 

Kaip buvo pastebėta, naujų automobilių rinka nuo ekonominio nuosmukio kentė ir 2009 m. Ekonominė krizė paveikė ir automobilių pardavėjus, todėl naujai įregistruotų automobilių, lyginant 2007 metų sausio – lapkričio mėn. (20558) su 2008 metų sausio – lapkričio mėn. (175017) – sumažėjo 14,9 proc. Lyginant 2008 metų lapkritį ir 2009 metų lapkritį, jų sumažėjo 39,9 proc., o lyginant šių metų spalį su lapkričiu – net 52,7 proc.

Naujai įregistruotų krovininių automobilių ir puspriekabių vilkikų skaičius, lyginant 2008 metų lapkričio mėnesį (1965) su 2009 metų lapkričiu (619) sumažėjo net 68,5 proc., o lyginant 2009 metų spalį su lapkričiu – 60,2 proc. Šių transporto priemonių skaičius lyginant 2007 metų sausio – lapkričio mėn. su 2008 metų sausio – lapkričio mėn. sumažėjo 32,5 proc.

Lyginant visų naujai įregistruotų kelių transporto priemonių skaičių praeitų metų lapkričio mėnesį su šių metų lapkričiu – jų sumažėjo 43,7 proc. Europos naujų automobilių rinkos pardavimai lapkričio mėnesį fiksavo 25,8 proc. metinį smukimą. Lapkritis buvo septintas mėnuo paeiliui, kuomet Europos automobilių gamintojai pardavė mažiau produkcijos. Tačiau Vakarų Europoje lapkritį buvo įregistruota 854,698 tūkst. naujų transporto priemonių, – skelbia FMĮ „Finhil“.

Naujų transporto priemonių registracija Europoje 2007 - 2008 metų spalio mėn

6 paveikslas. Naujų transporto priemonių registracija Europoje 2007 – 2008 metų spalio mėn. Duomenys paimti iš internetinio puslapio www.acea.be

 

Vakarų Europoje registruota 1.034.955 naujų lengvųjų automobilių spalio mėnesį, arba 15,5 proc. mažiau, palyginti su praėjusiais metais. Airijos ir Ispanijos rinkoje, ir toliau smarkiai mažėjo jų, staigiai sumažėjo nuo -54,6 proc. iki -40,0 proc. atitinkamai spalį, ir per pirmuosius dešimt metų mėnesių krito nuo -18,2 proc. iki -23,8 proc.. Ispanijoje naujų automobilių registracija buvo mažiausia per visus metus nuo 1995 metų. Jungtinėje Karalystėje naujų automobilių paklausa nukrito iki -23,0 proc.. Vokietijoje spalio mėn. naujų automobilių registracija buvo 8,2 proc. mažesnė nei 2007 m., Prancūzijoje taip pat užfiksuotas 7,4 proc. nuosmukis.

Naujų transporto priemonių registracija Europoje 2007 - 2009 metais

 

7 paveikslas. Naujų transporto priemonių registracija Europoje 2007 – 2009 metais. Duomenys paimti iš internetinio puslapio www.finfacts.ie

 

Nuo sausio iki spalio naujų automobilių registracija sumažėjo 5 proc., sudarantys 12.206.381 vienetų. Vakarų Europoje užregistruotų naujų automobilių sudarė 1.200.861 vienetų spalį, arba 15,8 proc. daugiau nei 2008 metų spalio mėnesį.

Vašingtono pasaulio stebėjimo institutas paskelbė, kad kai kuriose šalyse individualiam automobiliui paprasčiausiai nėra vietos. Neturi autotransporto perspektyvų dėl didelio gyventojų tankumo (Jakutis A., Petraškevičius V. et al, 2007: 331).

Greičiausiai naujus automobilius nustojo pirkti airiai. Šioje šalyje naujų automobilių pardavimai sumenko 55,9 procento. Ispanijoje parduota 49,6, D. Britanijoje 36,8, Italijoje – 29,5 procento. Vokietijoje lapkritį rinkos metinis smukimas siekė 17,7 proc. – ženkliausias nuo 2007 metų gruodžio. (Budrys N., 2009)

 

3.1.2. Automobilių vartojimui ES ekonominėje erdvėje būdingų tendencijų analizė

 

Automobilis yra labiausiai paplitusi transporto priemonė, ekonomiškiausiai gabenanti krovinius artimais ir vidutiniais atstumais. Pagrindinė automobilio savybė – manevringumas, tai pirma ir paskutinė transporto grandinės dalis, lengviausiai priderinama prie kelio sąlygų. Pagrindinis technologijos ir saugumo priemonių, taikomų ES, tikslas yra saugaus eismo bei saugių darbo sąlygų sudarymas. Šioje srityje yra nustatomos privalomos kelių transporto priemonių charakteristikos, jų tikrinimo procedūros, taip pat vairuotojų kvalifikacijai keliami reikalavimai. Konkrečiai technologijos ir saugumo priemonės apima automobilių tinkamumo eksploatacijai įvertinimo procedūras, vairuotojų pažymėjimų išdavimo procedūras, transporto priemonių svorį ir matmenis bei jų atitikties bandymų procedūras, tachografų, fiksuojančių vairavimo ir poilsio trukmę, naudojimą, saugos diržų naudojimą, greičio ribotuvų transporto priemonėse naudojimą. Iki šiol ES narės visiškai suderinti minėti reikalavimai saugumui ir technologijoms, o tik nustatytos minimalios ar maksimalios ribos. Tikėtina, jog tokių derinimo principų bus laikomas ir ateityje.

ES narėje – Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka net 485 lengvieji automobiliai. Tai reiškia, kad automobilį turi praktiškai kas antras lietuvis. Palyginus su šalimis rekordininkėmis, Lietuva nedaug atsilieka. Žurnalas „Forbes“ pateikia tokius duomenis: daugiausiai automobilių tūkstančiui gyventojų tenka Portugalijoje – 778. Nuo portugalų tik per plauką atsilieka amerikiečiai ir Naujosios Zelandijos gyventojai (atitinkamai 755 ir 735 automobiliai).

Į daugiausiai automobilių turinčių šalių dešimtuką patenka tokios šalys, kaip Liuksemburgas (727), Islandija (719), Italija (666), Australija (659), Japonija (612), Slovėnija (598) ir Prancūzija (595). Prognozuojama, kad Lietuvoje automobilių skaičius ir toliau didės, tuo tarpu šalyse rekordininkėse jis jau kelinti metai stabilus. Kaip pastebime, Latvija ir Estija į šį dešimtuką nepatenka, tuo tarpu 2007 metais iš visų Baltijos šalyje užregistruotų naujų (įsigytų) automobilių Latvijai teko 37,2 proc., Lietuvai – 36,4 proc., Estijai – 26,4 proc., rodo bendrovės „Autotyrimai“ duomenys.

Ekspertų skaičiavimais, šiuo metu žemėje yra apie 800 mln. automobilių.

Remiantis pateiktais duomenimis, galima teigti, kad 2035 metais žemės rutulio keliais važinėsis 3 mlrd. automobilių, prognozuoja nepriklausoma ekonominės plėtros analitinė agentūra „Global Insight“. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja tam tikras ryšys tarp asmens uždirbamų pajamų bei automobilių skaičiaus. Vertinant dabartinius ekonomikos augimo tempus, 2035 metais bet kuriame pasaulio taške metinės asmens pajamos bus ne mažesnės nei 5 tūkst. JAV dol. (apie 11 tūkst. litų).

Automobilių ES padaugėja maždaug trim milijonais per metus, buvo tikimasi, kad 2001 m. automobilizacijos lygis stabilizuosis (išskyrus stojančias šalis ir šalis kandidates). Tačiau statistiniai duomenys rodo, jog 2001 m. automobilizacijos lygis toliau augo visose ES šalyse, išskyrus Liuksenburgą. Prognozuojama, kad krovinių transporto srautai 2010 m., lyginant su 1998, padidės 50 proc.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI