Automobilių vagims paprasčiau vogti detales, nei nuvaryti automobilį
Automobilių vagims paprasčiau vogti detales, nei nuvaryti automobilį

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, automobilių vagysčių Lietuvoje mažėja, tačiau pavagiama vis daugiau jų detalių. Pasak ekspertų, automobilių vagysčių mažėja dėl Lietuvoje paplitusių pažangių automobilių saugos priemonių, o jų detalių vagysčių skaičius auga dėl tam palankių transporto priemonių konstrukcijų.
„Džiaugiamės, kad automobilių vagysčių mažėja. Glaudžiai bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis ir automobilių saugos bendrovėmis, kurios taiko pažangias technologijas bei efektyviai apsaugo transporto priemones. Bendro darnaus darbo dėka vagys bijo vogti naujesnius ir prabangesnius automobilius, mat, per daug rizikinga, kad vagystė nepavyks arba jie bus pagauti. Didesnė problema yra su šiek tiek senesniais automobiliais, kurie lyg ir turėtų būti mažiau vagiami, mažiau patrauklūs. Naujus ir prabangius automobilius saugo ir patys klientai, ir prašant draudimo bendrovėms, į juos sumontuojamos geros saugos sistemos. Todėl vagys jų dažniausiai net nebando vogti, bet taikosi į šiek tiek senesnius automobilius, neretai tuos, kurie nenauji įvežami į šalį, bei čia parduodami. Ši transporto priemonių grupė dabar ir kelia daugiausiai problemų, dėl to būtent jų savininkams šiuo metu labiausiai reikėtų rūpintis apsauga”, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizės skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Automobilių saugos sistemos „Sherlog” atstovo Daumanto Knipo teigimu, automobilių vagysčių Lietuvoje juntamai sumažėjo tik dėl to, kad automobilių sauga sukelia papildomų sunkumų vagims.

„Kaimyninėje Latvijoje matome visai kitokį vaizdą: ten kas naktį pavagiamas beveik naujas arba 1-2 metų senumo automobilis. Akivaizdu, kad liberali draudimo kompanijų politika apsaugos sistemų atžvilgiu vėliau atsiliepia vagysčių bangomis, o vagys visuomet „kerta” į silpniausią vietą. Juk jie siekia lengvo uždarbio. Jei kažką galima pavogti – vadinasi, pavogs. Jų logika tokia: jei daiktas nesaugomas – jį galima pasiimti. Todėl vagysčių užsienyje daugėja. Tai liečia tiek automobilių, tiek jų detalių vagystes”, – teigia D. Knipas.

Kovo mėnesį – keturi nesėkmingi bandymai nuvaryti automobilį

„Šių metų kovo antrąją savaitę įvykę du bandymai nuvaryti automobilius buvo sustabdyti atlikus  sėkmingas paieškos operacijas kaimyninėje Latvijoje. Rygoje kovo 6 dieną vėlai vakare buvo sulaikytas 2010 metų laidos „Toyota Land Cruiser”, o kovo 7 dieną per pusvalandį po nuvarymo daugiabučių rajone surastas 2014 metų „Toyota Land Cruiser”, – pasakoja D. Knipas.

Jo teigimu, kovo 11 d. Lietuvoje buvo įgyvendinta dar viena sėkminga paieškos operacija. Apie 4 val. 30 min. buvo gautas pavojaus signalas iš kliento automobilio „BMW X6”, buvusio Marijampolės rajone. Pasitvirtinus vagystės faktui, pradėta paieškos operacija, kuri po ilgo pasivažinėjimo baigėsi Šiauliuose prie slėptuvės-garažo vartų, už kurių pagal „Sherlog” įrangos duomenis, stovėjo pavogta transporto priemonė. Gaisrininkams „atvėrus” duris, policijos atstovai patvirtino, jog garaže yra ieškomas 2011 metų „BMW X6”. Tuo tarpu, kovo 18 d. specialistams Garliavoje pavyko rasti “BMV X5”, pavogtą Rygoje.

Užsienyje rizika auga

Pasak „Sherlog” atstovo, į svečią šalį atvykusiam svečiui – taip pat ir lietuviams užsienyje – rizika išauga. Svetimoje šalyje nukentėjęs asmuo yra pažeidžiamesnis: svetima aplinka, svetima kalba, kuria sunkiau susišnekėti su policija, nėra jokių pažįstamų, kurie galėtų padėti ar patarti kaip elgtis. Todėl specialistas rekomenduoja rinktis automobilių apsaugos sistemas su paieškos paslauga, veikiančia ne tik savo teritorijoje, bet ir užsienyje. „Sherlog” savo klientams yra grąžinę visus automobilius, pavogtus užsienyje, nesvarbu, ar vagystė įvyko Rusijoje, Bulgarijoje ar kitose Europos šalyse.

Automobilių saugos specialisto teigimu, kaip lietuviams, išvažiuojantiems į užsienį savo automobiliais, yra didesnė tikimybė tapti vietinių vagių taikiniu, taip ir užsieniečiams Lietuvoje didėja rizika ne tik netekti kai kurių automobilio detalių, bet ir prarasti visą automobilį. Detalių vagys neskirsto automobilių į priklausančius vietiniams ir atvykėliams, tačiau ilgapirščiai Lietuvoje supranta, kad jei lietuviški automobiliai yra neblogai saugomi, tai iš užsienio atvykęs automobilis gali būti iš viso be apsaugų.

Dažniausiai gviešiasi „Volkswagen”, „Porsche” ir „Volvo” žibintų
Ekspertų teigimu, automobilių detalių vagystės – tai nauja vagysčių forma, paplitusi ne vien Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje bei kaimyninėse rytų šalyse. Žinoma, kad daugelis automobilių vagysčių vykdoma tam, kad vėliau automobilius parduoti dalimis. Kai automobilių vagystes apsunkino modernios paieškos sistemos, vagims teko persikvalifikuoti ir pradėti ardyti stovinčius automobilius. Vagiamos ne pačios vertingiausios detalės, o tos, kurios išsiima per kelias dešimtis sekundžių. Todėl labiausiai nukenčia tie automobilių modeliai, kurių gamintojai supaprastino atskirų detalių išmontavimą. Pvz., „VW Touareg” automobilių priekiniai žibintai išsiima net neatidarius automobilio, todėl nenuostabu, kad jie – tarp vagiamiausių detalių. Taip pat yra ir su „Porsche” bei „Volvo XC90” automobilių priekiniais žibintais, tiesiog šių automobilių rinkoje yra mažiau, todėl bendras vagysčių skaičius yra mažesnis, tačiau palyginus  užregistruotų šių modelių automobilių ir automobilių detalių vagysčių skaičių, proporcija – panaši.
Šiuo metu populiariausias vagišių grobis yra „Volkswagen” grupės automobilių navigacinės sistemos, kurių vagystes vėlgi labiausiai sąlygoja tai, kad pati sistema nėra integruota į automobilio architektūrą, o išsiima kaip bet kuri negamyklinė magnetola.

Vagia ir visureigių atsarginius ratus, saugos oro pagalves, parkavimo sistemas

D. Knipo teigimu, automobilių veidrodėliai bei jų stikliukai vagiami nuo visų automobilių modelių, todėl kurį nors modelį išskirti būtų sunku. Daugiausiai lemia automobilio modelio populiarumas. Pastaruoju metu pradėti vogti ir visureigių atsarginiai ratai, kurie tvirtinami iš išorės po automobilio dugnu. Pasitaiko ir saugos oro pagalvių, parkavimo sistemų vagysčių. Tačiau kuo sudėtingiau detalė išsiima, tuo rečiau ji yra vagiama.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. 2015 m. vasarį bendrovė sudarė 62,5 tūkst. sutarčių. Taip pat BTA paskutinį žiemos mėnesį užregistravo 2915 įvykių, išmokėjo 2,35 mln. Eur. išmokų, o didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovės administruota išmoka vasarį buvo 134 tūkst. Eur.

Informacijos šaltinis: pranešimas žiniasklaidai

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI