Automobiliu nuoma

R.v.-jėgų suma, panaudojama padangom besiformuojant,o t.p. kelio grunto deformacijai nugėlėti, padangų paviršiaus trinčiai į kelio paviršių ir trinčiai ratų guoliuose nugalėti.

Visos šios nugalėjimai priklauso nuo kelio kokybės ir slėgio padangoje.

Kelyje su kietą lygią dangą riedėjimo Veržą priklauso pagrinde nuo histerezės nuostolių besideformuojant padangai ir besitrinant į kelio paviršių.

Kietame kelyje slėgis padangose,varža mažina,gruntiniame kelyje-kelio varža pagrinde atsiranda dėl kelio deformacijos.

Automobilio judėjimo varžos. Kalno ir kelio varžos.

Pikįkalnės

Esant mažam kampo ,tg galima pakeisti į sin

tg=i

Pįk=Gsin

Pįk=Gsin=G

Važiuojant į kalną riedėjimo varža kinta priklausomai nuo įkalnės kampo.Statmenai kelio paviršiui veikia jėga

Gv=Gcos

Šį jėga mažėja didėjant įkalnėj

Pkbendra kelio riedėjimo varža.

 

Automobilio judėjimo varžos. Oro varža.

Judant automobiliui oro varža susideda iš tokių komponentų:

1)sutinkamu oro dalelių slėgio

1)jėgų dėl susudariusio oro praretėjimo

3)oro trintis į automobilio paviršiu jėgos

 

K-oro varžos koeficientas-

F-skersinės didžiausias projekcijos plotas

v-greitis m/s

 

Pučiant vėjui į automobilio iš priekio ar galo oro varža išreiškiama tokia formulė:

 

+ iš priekio pakeliui

iš galo

Krovininiam automobiliui K=0,5÷0,7

Lengvajam autom.             K=0,15÷0,35

Autobusui                          K=0,25÷0,4

Lenktyniniui autom.         K=0,13÷0,15
Automobilio judėjimo varžos. Inercijos, priekabos ir kitos varžos.
Judant automobiliui įsibėgėjimo režimu,atsiranda įsibėgėjimo varža. (Pįs)

Pįs=Pįs΄+Pįs

Pįs΄-jėga reikalinga,įsibėgėti automobilio masei,judančiai slenkamu judesiu.

Pįs“-jėga reikalinga besisukančiu masių kampiniam pagreičiui įsibėgėti.

Pįs΄=mj=

G-automobilio svoris

g-laisvo kritimo pagreitis

j-pagreitis

 

z-ratų skaičius

 

reiškinys esantys skliaustuose,įvertina jėgą reikalinga besisukančioms masėms įsibėgėti ir vadinamas besisukančio masių inercija įvertinantis δ

 

Besisukan2ios mas4s veikia automob. dviem būdais: įsibėgėjant ir judant iš inercijos.

Įsibėgėjant kampinis greitis ir besisukančių masių kinetinė energija didėja.Judant iš inercijos,tuomet nebeatiduoda energijos ir autom. kinetinė energija gauna nuo slenkančio judesio ir judančios masės ir besisukančių ratų.Koeficientas įvertinantis besisukančių masių įtaką judant iš inercijos

 

Automobilio traukos balansas. Automobilio variklio galia, reikalinga varžoms įveikti. Ratų ir traukos jėgos.

Traukos jėga išvystoma ant rato,sunaudojama judėjimo varžų,jėgoms nugalėti.

 

automobilio traukos balanso lygtis→

→Autom. traukos balansą galime išreikšti grafiškai ir tas grafikas vadinasi traukos diagrama

 

Taškas a charakterizuoja perima nuo įsibėgėjančio judėjimo prie nusistovėjusio(j=0).Todėl taškas a nusako maksimalu greitį,esant maksimaliai nuspaustam akseleratoriaus pedalui,ant horizontalaus kelio.

Automobilio tiesaus judėjimo energetinė lygtis.

Detales automobiliui
Detales automobiliui

Tarkime, kad automobilis tiesiu keliu greitėdamas kyla į kalną ir velka priekabą. Variklis suka visus automobilio ratus. Prie ratų pridėtos variklio jėgos Pvrp ir Pvru, riedėjimo varžos Vrp ir Vru ir statmenos kelio reakcijos Rzp ir Rzu. Statmenų kelio reakcijų vektorius pravedėme per ratų centrus, todėl prie jų reikia pridėti riedėjimo varžos momentusMrp ir Mru. Svorio jėgą G suskaidome į kelio paviršiui statmeną jėgą G·cosα ir į lygiagretę G ·sinα. Automobilį veikia dar šios jėgos – inercijos varža Vi, oro varža Vo, priekabos varža Vp. Jėgos G·sinα, Vi, Vp ir Vo sudaro momentą:(G·sinα +Vi)·h+Vp·hp+Vo·ho,kuris reakciją Rzp mažina, o Rzu c didina. Visas šias jėgas projektuojame į kelio plokštumą. Projekcijas sudedame ir jų sumą prilyginame nuliui: Pvrp+Pvru Vrp Vru Vo G · sinαVi Vp=0.Jėgos Rxp=Pvrp-Vrp ir Rxu=Pvru-Vru sudaro tangentines kelio reakcijas į ratus

 

Automobilio tiesaus judėjimo energetinė lygtisIšskleidę lygybės narius, rašome:Mvp·utp ·ηtp/ru+Mvu·utu·ηtu/ru – Rzp·fp  – Rzu·fu – k·F·v² – G ·sinα – m·δ·v – Vp=0,kur:  m – automobilio masė, kg;δbesisukančių masių inercijos koeficientas;k – oro varžos koeficientas;F – priekinis varžos.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI