Dabar ne viena spaustuvė gali būti randama Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Mūsų šeimai labai patinka Baltijos Kopa, bet tai turbūt mūsų asmeninis pasirinkimas. Apskritai yra tikrai labai daug įvairių puikių spaustuvių. Tačiau kaip mes iki to priėjome, kad bet kas gali užsisakyti spaudos gaminius Kareivių g. 13B, kad bet kas gali pirkti juos milžiniškais mastais? Ar žmonės iš praeities žinojo, kad tai, kad tokia yra ateitis? Gal ir taip, o gal ir ne. Dabar belieka tik spėlioti. Tačiau mes galime peržvelgti istoriją ir pamatyti, kaip keitėsi rašto kultūra, kada atsirado pirmoji spaustuvė, ir kas su spauda vyksta dabar.

Raštas – naujausia technologija

Galima sakyti, kad žmogaus simbolinis mąstymas tam tikru metu privedė jį prie rašto atsiradimo. Jeigu iš pradžių buvo tik paveikslėliai, reiškiantys informaciją, ir tai buvo komunikacijos priemonė, tai vėliau atsirado raštas, simboliai, žymintys kalbos prasmę. Raštas plito pamažu, atsirado skirtingos kalbos. Dantiraštis, finikiečių raštas, persų raštas, hieroglifo kultūra rytuose. Žmogus pažindamas raštą darėsi protingesnis. Tačiau tai buvo sudėtinga sistema, kurią reikėjo ne tik perprasti, bet ir kurią buvo labai sunku naudoti. Kadangi tokio dalyko kaip spaustuvės ar spausdinimo mašinos dar nebuvo. Taigi, rašto kopijos būdavo daromos labai primityviai (kaip mums dabar tai atrodo) – darant nuorašus. Taip yra išlikę įvairūs nuorašai svarbių laiškų, dokumentų, kronikų, knygų. Raštas buvo naujausia technologija, prieinama tik kai kuriems mokytiems žmonėms. Patys kunigaikščiai, karaliai ir valdovai dažnai nemokėjo rašto, tačiau turėdavo savo išminčius ir metraštininkus. Tai buvo tik kelių privilegijuotų išsilavinusių žmonių reikalas.

Gutenbergo išradimas lėmė revoliuciją

Tačiau prieš kelis šimtus metų spaudos ir rašto istorijoje atsirado milžiniškas atradimas – Gutenbergo spausdinimo mašina. Ji sukėlė milžiniškus padarinius. Atsirado galimybė lengvai reprodukuoti tekstus. Tai padidino rašto populiarumą. Paaiškėjo, kad mokytis skaityti ir rašyti gali ne tik privilegijuoti, o ir daugiau žmonių. Taigi, atsirado mokytų ir raštingų žmonių sluoksnis. Net ir silpniausiai mąstantys galėjo išmokti skaityti ir rašyti, nors ir su klaidomis. Tai raštą pavertė labai dažnu reiškiniu. Vėliau buvo pradėta leisti spauda – laikraščiai, knygos. Mes žinome ir apie pirmą atspausdintą lietuvišką Mažvydo knygą. Tai įdomus dalykas, tačiau panašu, kad spaudos egzistavimo forma labai keičiasi. Revoliucine technologija prieš kelis dešimtmečius tapo kompiuteris, kartu ir internetas, taip pat dabar ir išmanieji telefonai, kitokios ryšio priemonės. Dėl to keičiasi ir spaudos poreikiai, mastai, vartojimo ir kūrimo kultūra, spausdinimo poreikis.

Dabartinė spauda ir jos ateitis

Dabar mokiniams mokykloje vis dar reikia rašyti į sąsiuvinius ranka. Tačiau visa kita visuomenės dalis dažniausiai ranka nerašo. Rašto darbai atliekami su kompiuteriu tiek mokantis aukštojoje mokykloje, tiek dirbant. Atrodo, knygų spausdinimas yra išvis kažkokia dinozauro periodo veikla, tačiau ji vis dar egzistuoja. Visada buvo daug žmonių, kurie mėgo knygas, ir kurie neprisileidžia technologijų. Net žemę jie kasa su šake, o ne užsikuria traktorių. Jie yra fizinių daiktų, realios realybės mėgėjai. Taigi, nors didžioji dauguma tekstų ir informacijos persikelia į skaitmenines talpyklas, tačiau spauda visiškai nenyksta, tą patvirtintų ir bet kurios spaustuvės Vilniuje. Juk žmonėms vis tiek reikia ir lankstinukų, ir knygų, ir sąsiuvinių. Taigi, galima tikėtis, kad spaudos ateitis yra viltinga ir spauda apskritai kaip reiškinys tarsi neturėtų niekur išnykti.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI