apatinis trikotazas
apatinis trikotazas

Ne visi seksualus apatiniai mūsų visuomenėje traktuojami vienodai. Vieni buvo ir bus laikomi tikromis seksualumo bombomis, kiti vulgarumu, kiti – tik subtiliu nuogo kūno parodymu. Tačiau tai priklauso nuo kultūros, kurioje mes rodysime tuos apatinius, nuo konteksto.

Formali aplinka

Netinkama būtų, jeigu biure sėdinti moteris dėvėtų apatinį trikotažą taip, kad matytųsi stringai. Formalioje aplinkoje reikalingas savo seksualumo sumažinimas, tačiau žinoma, ką slepi, to nepaslepi, tas labiau masina. Visgi, faktas, kad dėl darbinių dalykų turi būti sutariama visur vienodai. Kai kuriuose ofisuose kaip tiks siekiama pasamdyti labai seksualias administratores, dėvinčias trumpus sijonus, tuomet jos tiesiog tampa tarsi biuro puošmenomis. Kitais atvejais, formalioje aplinkoje niekas negali ir neturi būti seksualus, o kokios nors išlindusios kelnaites iš kelnių ar švysčiojančios iš trumpo sijono, gali visiškai sugadinti verslo atmosferą. Galų gale, net ir šiek tiek labiau atvira iškirptė ar per didelis riešų demonstravimas jau gali būti per daug atviras vaizdas, ir to neturėtų būti. Tiek vyrai, tiek moterys kai kuriuose darbuose rengiasi oficialiai.

Miegamasis

Visai kitokios normos yra miegamajame, kuriame galima turėti savo taisykles kiekvienam, kokių jų norisi. Ten ir pats ploniausias, perregimas Triumph apatinis trikotazas nebus peržengta riba. Artimi žmonės patys nustato savas ribas, ir tuo ir skiriasi privatus ir viešas gyvenimas.

Šou verslas

Įdomioji dalis, diskutuojant apie tai, kas yra seksualus apatiniai, tenka šou verslui. Mes nuolat populiariojoje žiniasklaidoje, taip pat įvairiuose filmuose, šou pasirodimuose, koncertuose matome žvaigždes, labai apsinuoginusias. Čia susikerta tas viešas ir privatus interesas. Pop žvaigždės ir per televiziją dažnai apsirengia taip, kad atrodo, jog mums iš ekrano demonstruojami seksualūs apatiniai, suderinti ir su kokiu vienu – kitu viršutiniu drabužiu. Toks tas pramogų verslas šiuo metu yra ne tik Lietuvoje, bet ir visur kitur pasauly. Taigi, nors mes teigiame, kad viešumoje seksualumo normos yra kitokios ir neturėtų būti per daug demonstruojamas apatinis trikotazas, tačiau visiškai viešame sektoriuje, šou versle, viskas yra galima, leidžiama bei laikoma norma.

Laikmečio formuojamas kanonas

Visgi, nors dabar kalbame apie tai, kad yra tokie visuomenės sluoksniai ir situacijos, kada rengtis vienaip ar kitaip dera ar nedera, reikia pasakyti, kad tai visgi susitarimo klausimas. O susitarimai bėgant laikui keičiasi. Susitarimas, pasirodo, gali būti net ir tai, ką diktuos mūsų hormonai kaip seksualumą. Senovėje moterys būdavo gerokai daugiau prirengtos negu dabar. Ir vyrai, dėvintys tik vienus baltus marškinius ir kelnes jau bus laikomi beveik nuogais. Iš čia ir pasakymas „vienmarškinis“, kai kalbame apie beveik nuogą žmogų. Dabar, panašu, leistina ir seksualumu nelaikoma viskas, kas uždengia nuogą kūną, net jeigu jį uždengia ploniausia pasaulyje medžiaga.

Senovėje moterų seksualumas tilpdavo į didelę krūvą drabužių, kurie buvo visgi tik apatiniai. Tai buvo ir dideli baltiniai, ir korsetai, ir pasijoniai. Visi šie rūbai jau vis tiek reikšdavo, kad yra mažai apsirengta ir seksualiai. Nes tai, kas yra uždrausta viešoje aplinkoje ir leidžiama tik privačioje, ir virsta tuo, kas kaitina fantaziją. Galiausiai, ta tarpinė erdvė – pramogų ir šou – ir toliau lieka klaustuku. Kažkodėl, nors ji yra demonstruojama platiems visuomenės sluoksniams, nebūna laikoma netinkama seksualumo demonstravimas. Šiame lauke vis tiek yra galima rodyti daugiau nuogo kūno ar apatinių rūbų, ir tai yra susitarimas, kuris galioja visame pasaulyje.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI