sėklos

Kaimiškose gyvenvietėse dirbama žemė bei joje auginamos daržovės yra laikoma natūraliu pragyvenimo šaltiniu. Žemės ūkio darbai abejingų nepalieka ir miesto gyventojų, kurie, atrodytų, net pačių egzotiškiausių daržovių gali įsigyti turguje ar parduotuvėje: pastarieji noriai sukasi savo sode užmiestyje, nedidelėje daržo lysvėje už nuosavo namo ar tiesiog įsirengia mini sodą ant virtuvės palangės. Dalis teigia, jog jaučia malonumą, galėdami rankomis paliesti žemę, tačiau, natūralu, kiekvienas galvoja apie būsimus darbo rezultatus – svogūno laiškus, morką ar tiesiog gėlės žiedą. Sėklos – visa ko pradžia, tad pastarųjų pasinkimas yra labai svarbus žingsnis.  Įsigijus netinkamas, rizikuojama, jog noras verstis daržininkyste ar gėlininkyste išgaruos: menko ar naudoti netinkamo vartoti derliaus perspektyva, įvertinus įdėto darbo sąnaudas, nevilioja.

Užsukus į sėklų parduotuvę ar atvėrus pastarosios internetinį puslapį, raibsta akys: greta visiems žinomų ridikėlių, agurkų ar kopūstų, šmėžuoja nematyti augalai. Naujovių išbandymas – sveikintinas dalykas, tačiau tai kartu ir didelė rizika įsigyti sėklų, iš kurių sudygstantys augalai yra itin lepūs, reikalaujantys daug priežiūros arba tų, kuriems tiesiog nėra tinkamos mūsų klimato sąlygos. Su tokius pavojumi dažniausiai susiduria sodininkai mėgėjai, puoselėjantys grandiozinius platus, tačiau neturintys pakankamai praktinių žinių pastarųjų įgyvendinimui. Saugūs jaustis negali ir patyrusieji – egzotiškos sėklos neretai juos vilioja dėl galimybės išbandyti kažką naujo ar noro „nušluostyti nosį“ sodo kaimynui: puiku, jei eksprimentai pasibaigia rezultatyviai. Visgi norintieji garantuotų rezultatų, sėklų pirkimą turėtų pradėti nuo konkretaus sąrašo sudarymo (su lanksčia galimybe įtraukti porą dėmesį patraukusių naujovių), atsižvelgdami į konkrečios daržovių rūšies tinkamumą Lietuvos klimatui bei turimą sklypo plotą. Rekomenduojama pirkti tiek sėklų, kiek jų bus sunaudota per vieną sėją – bėgant laikui, sėklų daigumas mažėja (pastarasis priklauso ir nuo konkrečios daržovės rūšies).

Žvelgiant į daržovių kainas, natūralu, jog vienas pagrindinių savarankiškos daržininkystės motyvų yra noras sutaupyti. Tad faktorius, kiek kainuoja sėklos, yra ganėtinai svarbus.  Gali pasirodyti keista, jog, iš pirmo žvilgsnio, identiškų daržovių kaina skiriasi net kelis kartus. Tačiau užtenka tik atidžiau žvilgtelti į sėklų pakuotę…

Supakavimas.

Sėklos gali būti subertos į pačią paprasčiausią pakuotę, kuri nėra atspari drėgmei bei temperatūrų pokyčiams. Tai – pigiausias variantas. Hermetinė pakuotė, kai sėklos supiltos į paketėlį, kuris papildomai įdėtas į popierinį maišelį – brangesnis pasirinkimas. Tačiau tai  suteikia garantiją, jog sėklos yra apsaugotos nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Lepesnes sėklas rekomenduojama pirkti būtent hermetinėse pakuotėse, o įprastas, nesunkiai dyggstančias galima įsigyti paprastose ir taip sutaupyti.

Pakuotės dydis.

Palyginkite, kiek gramų yra vieno gamintojo pakuotėje, o kiek – kito. Kai kuriais atvejais sėklų kiekis pateikiamas vienetais.

Beicavimas.

Beicavimas – tai sėklų padengimas tam tikromis mineralinėmis bei organinėmis trąšomis, apsaugiančiomis nuo grybelio, puvimo ir kitų pavojų. Natūralu, jog tokios sėklos brangesnės už paprastas.

Ekologija.

Brangesnės ir ekologiškas, išgautos iš natūraliai užaugintų daržovių. Aišku, būtina pagalvoti, ar ir jūs ketinate propaguoti ekologišką daržininkystę: tik tokiu atveju ekologiškų sėklų pirkimas yra tikslingas.

 

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI