alkoholizmas

Alkoholizmas – liguistas potraukis reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibūdinamas kaip alkoholinių gėrimų naudojimas, trikdantis įprastą žmogaus asmeninį, socialinį, šeimyninį, ir darbinį gyvenimą.


 ALKOHOLIZMAS – LĖTINĖ PROGRESUOJANTI LIGA

Kas yra alkoholizmas?

Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.

 Alkoholizmo atsiradimo priežastys

Alkoholizmo priežastys nėra aiškios. Yra įvairiausių veiksnių bei priežasčių, turinčių svarbią įtaką girtavimo plitimui žmonijoje. Jos viena nuo kitos priklauso, vienas kitą lemia. Šias priežastis bei veiksnius būtų galima suskirstyti į dvi svarbiausias kategorijas:

  1. Individualūs (biologiniai, fiziologiniai, biocheminiai ir psichologiniai).
    2. Socialiniai (aplinkos veiksniai).

Individualūs veiksniai. Yra nustatyta, kad vaikai paveldi iš savo tėvų ir protėvių liguistas ypatybes bei polinkius. Taigi tam tikras žmogaus ypatybes, kartu ir polinkį į alkoholį, atsinešame gimdami. Vos tik pradėjus girtauti, polinkis atbunda, o išgertuves kartojant greit išsivysto potraukis alkoholiui.

Daugeliui individų pagrindinis alkoholio vartojimo motyvas – siekimas dirbtinai stimuliuoti malonias emocijas, laikinai jas suaktyvinti, sukeliant euforiją.. O individams, kurių sutrikę adaptaciniai mechanizmai, sunku prisitaikyti prie aplinkos – būdas pašalinti įtampą.

Yra žmonių, kurie geria svaigalus be jokio potraukio ir nejausdami malonumo, nesižavėdami euforija, o dėl kitų motyvų, dėl įvairiausių asmeninių ir visuomeninių interesų. Bene svarbiausia tokia girtavimo priežastis, kai geriama be noro, prisiverčiant kartais net bjaurintis, nes tai yra plačiai visuomenėje paplitusi nuomonė, kad be alkoholio gyvenime negalima apsieiti.

Džiaugsmas yra vienas svarbiausių gyvenime reiškinių – gyvenimo jėga ir vertė. Tačiau laimingi tie, kurie moka protingai džiaugtis, neaptemdydami savo džiaugsmo valandų alkoholiu.

Socialiniai veiksniai. Lemiamas vaidmuo priklauso šeimai, kurioje vaikas gimsta, auga- yra auklėjimas. Girtaujantys tėvai netik paveldimumo keliu pastumia savo vaikus į alkoholizmą, bet ir blogu auklėjimu neigiamai veikia jų moralinį formavimasi. Vaikas, auginamas girtaujančių tėvų aplinkoje, patiria blogas buitines sąlygas, materialinį skurdą, prastą priežiūrą, amoralią atmosferą, dvasinį vertybių badą, kultūrinio užimtumo stoką, neigiamą tėvų pavyzdį.

Kol vaikai gyvena kartu su tėvais, jie retai paragauja alkoholio, tačiau išvykę toliau nuo gimtųjų namų jie pradeda girtauti. Ypač tokie, kurie jau iš gimtojo lizdo yra atsinešę nors menką polinkį alkoholiui.

Yra pastebėta, kad paaugliai ir jaunuoliai įpranta sistemingai girtauti, pradėdami savarankišką gyvenimą. Jų savarankiškumas prasideda daugiau atitrūkus nuo tėvų globos. Vienas iš rimčiausių veiksnių, lemiančių blaivybės ar girtavimo įpročių įsitvirtinimą šeimoje ar visuomenėje, yra papročiai ir tradicijos. Taip pat patirtis rodo, kad girtavimas daugiau laikosi ir daugiau pinta tose vietose ir mikrorajonuose, kur lengviau prieinami alkoholiniai gėrimai. Kitaip tariant, kai žmonės gyvena, dirba, mokosi, poilsiauja arčiau alkoholiniais gėrimais prekiaujančių taškų, tada jie daugiau ir girtauja.

Kodėl yra vartojamas alkoholis?

Šis klausimas ko gero domina žmoniją nuo tada, kada buvo pradėtas vartoti alkoholis. Pirmosios teorijos, aiškinančios alkoholio vartojimo priežastis, yra psichologinės. ,,Tai padeda man atsipalaiduoti, padeda jaustis geriau, padeda užsimiršti po sunkios dienos.“ Remdamasis šiuo paaiškinimu, psichoanalitikas Z.Freud teigia, kad nuo seniausių laikų žmonės, apimti streso ar išgyvenę nemalonią situaciją, grįžta prie to, kas jiems padėjo seniau. Pasąmonės pagalba, žmogus prisimena tas akimirkas, kada jis jautėsi saugiausiai. Alkoholio vartojimą gali skatinti įvairūs psichologiniai charakterio ypatumai, kuriuos galima pavadinti psichologinio prisitaikymo ( šeimoje, darbe) ir bendravimo sunkumais. Žinoma tai tik paaiškina, bet nepateisina girtavimą, nes alkoholis neišsprendžia esamų problemų, o kartu sukuria daug naujų.

Nevienoda įvairių žmonių reakcija į alkoholį skatino medikus ieškoti alkoholizmo priežasčių individualiose biologinėse bei psichologinėse žmogaus savybėse yra duomenų, kad asmenys, kurie įjunksta į alkoholį, skiriasi savo biologinėmis savybėmis. Tačiau, tai ne vienintelė šios ligos priežastis. Daugelis mokslininkų alkoholizmo atsiradimą sieja su psichologiniais asmens bruožais, kurie skatinti norą pradėti ir toliau vartoti alkoholį. Be to, ilgai jį vartojant, įvyksta ryškūs psichinės veiklos pokyčiai.

Alkoholinių efektų pradžiai ir intensyvumui turi įtakos įvairūs veiksniai. Ilgalaikis alkoholio vartojimas išugdo pakantumą jam – vis daugiau ir daugiau reikia išgerti, norint pasiekti norimą efektą. Padidintos vienkartinio alkoholio suvartojamo dozės išugdo fizinę nepriklausomybę, kuriai atsiradus, atomazga gali būti labai dramatiška. Žmonės, jaučiantys pasitenkinimą vartojant alkoholį, pradeda jį vartoti vis dažniau, tai sukelia psichologinę priklausomybę.

Kaltės jausmas – tai dar vienas dalykas su kuriuo nuolatos susiduria priklausomi asmenys. Didelė kaltės dalis gali būti susijusi su veiksmais, kuriuos jie padarė apsvaigę. Bet gali būti ir kita kaltės priežastis – tai paslėptas priešiškumas. Neprisiimdamas atsakomybės už tai, kas su juo vyksta, priklausomas asmuo visada kaltina aplinkinius ir aplinkybes. Kaltindamas jis negali išspręsti asmeninių problemų. Priklausomas žmogus sunkiai prisitaiko prie aplinkinio pasaulio, nors iš šalies atrodo labai komunikabilus. Priklausomas asmuo bėga nuo problemų sprendimo.

 

Alkoholizmo požymiai

  • Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdieninių rūpesčių.
  • Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.
  • Sprendimas mesti gerti ir nesugebėjimas jį vykdyti.
  • Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.
  • Atminties užtemimai – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.
  • Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.

 Iš kur atsiranda žmonių alkoholikų?

Didelę reikšmę šiuo atžvilgiu turi šeimos santykiai. Jei šeimoje nuolatiniai barniai, nėra vedybinio gyvenimo harmonijos, tarpusavio supratimo, gyvenimas būna prieštaringas ir neramus. Kova už vedybinio gyvenimo laimę, vidinę sutuoktinių harmoniją yra svarbus dalykas, atitraukiantis žmones nuo stikliuko, vedančio į alkoholizmo liūną. Taip pat ne ką mažesnė žmogaus potraukio į svaigalus priežastis – jų euforinis poveikis. Išgėręs žmogus jaučiasi drąsesnis, jam ima rodytis, kad lengvai gali įveikti sunkumus bei negandas. Mokslininkai nurodo, kad alkoholikais dažniau tampa žmonės su liguistais charakterio bruožais, žmonės be tvirtos valios ir pusiausvyros elgesyje, kurie yra taip pat blogai išauklėti. Alkoholį vartojančius žmones neretai kamuoja depresinė nuotaika, nerimo ir nesaugumo jausmas. Paprastai depresiją sukelia užslėpti kaltės, gėdos ir pykčio jausmai. Priklausomi nuo alkoholio asmenys, dažnai pasakoja apie vidinį jausmą. Tuštuma verčia žmogų vartoti alkoholinius gėrimus.

  Priklausomybės vystymasis

Kalbant apie priklausomybę yra išskiriama keletas priklausomybės vystymosi stadijų:

  • vidinis pasikeitimas;
  • gyvenimo būdo pasikeitimas;
  • gyvenimo ,,sugriuvimas”.

Kartais žmogus supranta, kad kažkas, ką jis daro, kas jam darosi, yra negerai. Tada jis pabando pats sau paaiškinti ir lengvai randa pasiteisinimą.

  • I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.: kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai.
  • II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.
  • III stadija. Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikoma kitų. Atsiranda fizinių komplikacijų. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.

Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų, antra – 5, 3 serga po 5-15 metų. Galima piktybinė eiga, kai pirmos stadijos požymiai atsiranda po 1-2 metų, šis eigos variantas labiau būdingas moterims, pagyvenusiems žmonėms, paaugliams.

 Stacionarus gydymas

  1. Asmuo koduojamas (6 mėn ar kažkuriam kitam laikui). Kodavimas pats savaime akoholizmo priežasčių nešalina, veikia daugiau kaip priemonė kurios dėka žmogus tam tikrą laiką nevartoja.
  2. Minesotos programa. Ten žmogus gauna visus pagrindus blaiviam gyvenimui. Sprendžiamos psichologinės priežastys. Ir įgauna trumpą blaivaus gyvenimo praktiką.
  3. AA grupės (jas pasiūlys ir minesotos programoje), jose žmogus tvarkosi su socialinėmis girtavimo priežastimis ir mokosi integruotis į visuomenę jau pasikeitęs.

 Psichoterapija

Psichoterapijos uždavinys – Gali būti taikoma emocinė stresinė katarsinė psichoterapija. Ši metodika pagrįsta pasišlykštėjimo girtavimu, abejingumo jausmo svaigalams įteigimu, kompensacinių asmenybės savybių aktyvinimu per individualios ir grupinės psichoterapijos seansus, pradedamus kartu su medikamentine detoksikacija arba tuojau pat po jos stacionare. Taip pat gali būti taikomas Davženkos metodas. Pirmiausia, tai labai intensyvios emocinės – stresinės psichoterapijos seansas, kurio metu sukuriama optimali terpė efektyviai įtaigai. Seanso metu akcentuojama apsisprendimo teisė ir laisvė. Seanso metu pabrėžiama paciento atsakomybė, efektyviai įteigiamas abejingumo jausmas alkoholiui. Dovženkos metodas siejamas ir su mirties baime, pažeidus kodą, t.y. pavartojus alkoholį.

 Anoniminiai alkoholikai

Didžiausia kliūtis gydant alkoholizmą yra neigimas – alkoholikai neigia esą priklausomi nuo alkoholio ir sugalvoja tūkstančius pateisinimų, kodėl dar kartą reikia išgerti. ,Anoniminiai alkoholikai yra savitarpio žmonių pagalbos grupė, grindžianti savo veiklą įsitikinimu, kad alkoholizmas – tai liga, kurios išgydymas – visiška abstinencija. Jos tikslas – paadėti žmonėms priklausantiems nuo alkoholio ir įtikinti juos atsikratyti šios priklausomybės. Nuėjęs alkoholikas į anoniminių alkoholikų organizaciją randa supratimą ir paramą, tai naujas alkoholiko pasirinkimo kelias. Alkoholikams keliama būtina sąlyga – norėjimas pasveikti ir įtikinti, kad jie gali atsikrastyti šios priklausomybės.

 Alkoholio žala žmogaus organizmui

Patekęs į žmogaus organizmą, etilo alkoholis įsiskverbia į skrandžio bei žarnyno sieneles, greitai pasiekia kepenis ir atsiranda .Veikiami alkoholio, pakinta slopinimo ir jaudinimo procesų santykiai. Išgėrus alkoholinio gėrimo, iš pradžių vyrauja jaudinimas, kurį pamažu pakeičia nervinių procesų slopinimas.

Gali sukelti vėžį

Atlikti specialistų tyrimai rodo, kad bene daugiausiai ir dažniausiai nuo alkoholio nukenčia mūsų kasa ir kepenys. Teigiama, kad dažnas alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių susirgimo pankreatitu priežasčių. Žmonės šią ligą vadina tiesiog kasos uždegimu.

„Manoma, kad dauguma alkoholikų turi lėtinį pankreatitą, kuris iš pradžių, galima sakyti, tik rusena, o vis dažniau vartojant alkoholį liga paūmėja ir gali išsivystyti net cukrinis diabetas ar kasos vėžys.

Pankreatitas – tai ūminis arba lėtinis kasos uždegimas. Ūminis pankreatitas – tai staiga prasidėjęs fermentinės kilmės kasos uždegimas, kai gali būti pažeidžiami ir kiti audiniai, organai, sistemos. Lėtinis pankreatitas – tai lėtinė uždegiminė kasos liga, kai sutrinka kasos funkcija: virškinimui svarbių fermentų, insulino gamyba.

Nyksta kepenys

Dėl nuolatinio alkoholio vartojimo žmogaus kepenyse gali pradėti kauptis riebalai, po kurio laiko jie sukelia kepenų uždegimą.

„Alkoholis taip pat gali sukelti kepenų cirozę, kai kepenų ląstelės būna tokios pažeistos, kad nebegali atsistatyti ir sutrinka žmogaus organizmo veikla“, – paaiškino V. Bielskytė.

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, kepenų cirozę galima žmogui įtarti, jei jis jaučia bendrą silpnumą, sumažėjusį darbingumą, miego sutrikimus. Taip pat šiai ligai būdingas blogas apetitas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas bei gelta, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo patamsėjimas ir niežulys.

Dar daroma žala

Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad alkoholis nemažai žalos pridaro ir žmogaus skrandžiui.

Dėl alkoholio skrandyje esančios ląstelės pradeda gaminti per didelį kiekį skrandžio rūgščių, kurios gali jį dirginti.

Taip pat įrodyta, kad jeigu alkoholio yra vartojama pernelyg dažnai, smegenų ląstelės miršta daug greičiau, todėl tai gali stipriai paveikti smegenų būklę.

Taip pat yra medikų, manančių, kad alkoholio vartojimas gali padidinti ir krūties vėžio riziką. Mokslininkų teigimu, alkoholis organizme padidina estrogenų kiekį, kurie yra pagrindiniai krūties vėžio rizikos faktoriai.

Be to, teigiama, kad net ir saikingas alkoholio vartojimas padidina kraujospūdį. O jis yra vienas dažniausių miokardo infarkto ar insulto rizikos faktorių.


 Priklausomybė nuo alkoholio paveldima

Psichinio nepilnavertiškumo paveldimumas iš tėvų alkoholikų nekelia abejonių. Sudėtingesnis klausimas ar paveldimu būdu perduodamas polinkis į alkoholizmą. Senovės graikų rašytojas Plutarchas rašė, kad „girtuokliai gimdo girtuoklius“. Tačiau tik šiuolaikinės genetikos pagalba atsirado galimybė patikrinti šį teiginį.

Medicininėje genetikoje tam kad įrodyti vieno ar kito požymio atsiradimą dėl paveldimumo naudojamos įvairios priemonės. Tačiau bet kuriuo atveju yra renkami duomenys apie šeimų kilmę, įtraukiant ir tolimus giminaičius bei tolimus protėvius. Šitie duomenys analizuojami ir sistematizuojami, tuo pagrindžiamos tos ar kitos išvados. Jeigu kažkoks susirgimas nulemtas paveldimų priežasčių, tai tarp ligonio giminaičių patologinių pakitimų bus daug kartų daugiau, nei tarp visų likusių visuomenės narių (statistiškai patikimi skirtumai).

 Kaip alkoholis veikia organizmą?

Žmogaus organizme yra specialus fermentas – alkoholdehidrogenazė, kuris skaido daugelį alkoholių. Viskas būtų labai paprasta, tačiau suskilus kai kuriems alkoholiams, susidaro nuodingi produktai (metabolitai), kurie sukelia komą, nervų pažeidimą ar net mirtį.

Etilo alkoholio metabolitai nėra labai nuodingi. Etilo alkoholis (kaip ir kiti alkoholiai) ištraukia vandenį iš ląstelių, skildamas sunaudoja gliukozę, kalį ir „parūgština“ kraują (acidozė). Visa tai sukelia vadinamąsias pagirias, o sunkiais atvejais – komą. Komos gydymas ir yra šių būklių korekcija.

Metilo alkoholis – daug pavojingesnis. Jis veikia taip pat kaip ir etilo alkoholis, tačiau koma greičiau progresuoja, jos eiga sunkesnė. Jo metabolitai sukelia akių pažeidimus, o kartais net aklumą.

Etilenglikolis taip pat sukelia komą, tačiau jis pažeidžia inkstus ir sukelia ūminį inkstų nepakankamumą.

Apsinuodijimas izopropanoliu – ne toks sunkus kaip kitais alkoholiais. Jo skilimo metu susidaro acetonas, todėl būdingas požymis – acetono kvapas iš burnos.

 Apsinuodijimas alkoholiniais gėrimais

Alkoholis trikdo visų organizmo sistemų (pirmiau- pirškinimo organų) veiklą. Sukeltas skrandžio uždegimas vadinamas, gastritu, juo dažniausiai serga tie asmenys, kurie vartoja stiprius alkoholinius gėrimus. Dar labiau alkoholis kenkia kepenims. Etilo alkoholis tiesiogiai veikia kepenų audinį, ir sutrikdo organizmo medžiagų apykaitą, tuo dar labiau apsunkina kepenų veiklą.

  • Smegenys. Smegenų ląstelių pažeidimas – negrįžtamas. Veikiant alkoholiui, jos žūsta ir iš lėto vystosi protinis atsilikimas, ir kiti psichikos pažeidimai (kliedesiai, kartais haliucinacijos).
  • Kepenys. Ilgainiui vystosi kepenų suriebėjimas ir cirozė. Galutinėje stadijoje sutrinka kraujotaka per kepenis, didėja kraujo spaudimas vartų venoje ir pilve kaupiasi skystis. Taip pat dažnai įvyksta kepenų nepakankamumas ir tai sąlygoja mirtį. Kartais alkoholis gali sukelti kepenų vėžį.
  • Širdis. Alkoholis kenkia širdžiai ir sukelia alkoholinę kardiopatiją. Vystosi širdies ritmo sutrikimai, sunkesniais atvejais -širdies nepakankamumas.
  • Kiti organai. Alkoholis kenkia ir kitiems organams. Geriantiems žmonėms dažnesni įvairių lokalizacijų vėžiai (burnos,

stemplės, skrandžio, žarnyno), kitos lėtinės ligos (osteoporozė).

 Alkoholizmo medicininis gydymas

Alkoholizmo gydymas – labai sudėtingas, reikalaujantis paties paciento pasiryžimo ir motyvacijos. Tai liga visam gyvenimui. Į gydymą įtraukiami ir artimieji. Paprastai gydymas psichoterapija derinamas su tam tikrai vaistais. Štai kelios vaistų grupės ir jų poveikis:

  • Vaistai, blokuojantys alkoholį skaldantį fermentą. Organizme kaupiasi toksiškos medžiagos, kurios sukelia vėmimą (disulfiramas).
  • Vaistai, mažinantys potraukį gerti (akamprosatas).
  • Vaistai, slopinantys alkoholio sukeliamą malonumą (naltreksonas).


SITUACIJA

Data – 2014.10.05

Ligonio vardas, pavardė – O.P.

Gimimo metai – 1965

Namų adresas – Debreceno g. 5 – 3, Klaipėda

Diagnozė – susirgo alkoholizmu

Ligonio būklė atvykus – drebančios rankos, jaučiamas siplnumas, bloga orientacija, silpni raumenys, matomas odos senėjimas.

O.P. buvo alkoholikas. Iš pradžių šis žmogus turėjo gerą ateitį, dirbo garsioje įmonėje, buvo garsus ir žinomas žmogus. Buvo vedęs ir turėjo vaikų. Alkoholis jo kasdienybe tapo tada, kai draugai pradėjo jį kviesti į įvairius lošimo namus, kur iš pradžių jam sekėsi, bet po kiek laiko teko užstatyti savo mašiną, o galiausiai ir namą. Vyras pradėjo nenumaldomai vartoti alkoholį kiekvieną dieną ir dėl šios priežasties jis prarado gerą darbą, paliko jį žmona ir vaikai. Jis liko be namų ir tapo elgeta. Eidavo prašyti iš žmonių pinigų ne maistui, bet alkoholiui. Tačiau vieną dieną jį rado gulintį miesto parke be sąmonės, purviną, be batų, dvokiantį ir su suplyšusiais rūbais. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuriam padėjo atgauti sveiką protą. Susitikęs su daktaru, vyrui buvo pasiūlyta apsilankyti anoniminių alkoholikų organizacijoje. Vyriškis ilgai galvojęs sutiko apsilankyti. Po dviejų metų jis tapo neatpažįstamu žmogumu.


IŠVADOS

  1. Alkoholizmas – tai priklausomybė nuo alkoholio, pasireiškianti tada, kai alkoholis tampa neatsiejama organizmo medžiagų apykaitos dalimi. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.
  2. Paprastai alkoholizmu susergama, kai susideda kelios priežastys : paveldimumas, socialiniai veiksniai (alkoholio vartojimą galima išmokti iš tėvų ar draugų) ir psichologiniai veiksniai (kai alkoholį vartoja tokie žmonės, kurie yra linkę į depresiją, turi nepilnavertiškumo kompleksą ir pan.)
  3. Alkoholio vartojimas gali sukelti vėžį, nyksta kepenys, daroma žala skrandžiui, padidėja kraujo spaudimas, gali sukelti net mirtį.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI