Verčiant iš prancūzų kalbos, etiketas (pranc. etiquette) nusako visuotinai priimtas gero elgesio taisykles, kurios galioja net ir kalbant apie alų. Alaus etiketas – gana naujas terminas lietuvių kalboje, kuris prigijo kartu su augančia alaus kultūra. Pasak aludario ir kvalifikuoto someljė Ričardo Barakūno, išvirti alų – dar ne viskas, didele dalimi gėrimo kokybę nulemia jo patiekimas.

„Jei lygintume alaus kultūrą Lietuvoje prieš dešimtmetį ir dabar, pastebėtume, jog alaus rūšių asortimentas gerokai išsiplėtė, o iš Vakarų atėjusi barų mada pakeitė lietuvių požiūrį į alų  – jie tampa išrankesni, domisi alaus stiliais, jo derinimu su maistu ir pateikimu bendrai“, – pasakojo „Kalnapilio“ alaus daryklos vyriausiasis aludaris R. Barakūnas, atskleisdamas pagrindines alaus etiketo taisykles.

Kaip išsirinkti ir paruošti taurę?

Bene svarbiausias momentas alaus patiekime – taurės parinkimas. Būtent taurės forma lemia, kaip gerai atsiskleis gėrimo skoninės bei aromatinės savybės, spalva. Alaus taurė atlieka kur kas svarbesnę nei tik estetinę funkciją.

„Įdomu tai, kad kai kuriose savo alumi garsėjančiose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje kiekvienai alaus rūšiai gaminamos netgi atskiros taurės. Panaši praktika taikoma ir mūsų šalies baruose, tad visada reikėtų atkreipti dėmesį, kad alus būtų patiekiamas firminėje taurėje, kurią pagal alaus stilių parenka patys aludariai“, – sakė R. Barakūnas.

Dar vienas svarbus kriterijus – taurės paruošimas. „Prieš pilant alų į taurę būtina vizualiai įvertinti, ar joje neliko nuosėdų, kitų nešvarumų. Taip pat reikėtų vengti alui skirtas taures ar bokalus plauti indaplovėje kartu su kitais indais, naudoti indų ploviklį – jis neleidžia tinkamai susiformuoti alaus putai“, – aiškino „Kalnapilio“ aludaris, pridurdamas, kad paprasčiausias būdas atvėsinti taurę – tiesiog praskalauti šaltu vandeniu prieš pilant alų.

Priklausomai nuo alaus stiliaus svyruoja ir alaus temperatūra, turinti įtakos gėrimo skoniui. Pasak aludario, žemoje, maždaug 4-6 laipsnių, temperatūroje geriau atsiskleidžia lengvo, pavyzdžiui, šviesiojo lager tipo alaus rūšys, skonis. O štai sodresnį skonį turintys alūs, tokie kaip ale arba stout, turėtų būti patiekiami kiek aukštesnės, 10-13 laipsnių, temperatūros.

Klaidos, kurių galima išvengti

R. Barakūno teigimu, bene dažniausiai baruose daromos klaidos patiekiant alų – pernelyg stora alaus puta, dar blogiau – jos šalinimas nugriebiant šaukštu. Taigi, labiausiai alaus išvaizdą bokale lemia būtent alaus pylimo technikos išmanymas ir taikymas.

„Tiek pilant alų iš krano, tiek iš butelio ar skardinės, reikėtų atkreipti dėmesį į pylimo greitį, taurės palenkimo kampą ir srovės padėtį, – pabrėžė R. Barakūnas. – Taurę ar bokalą reikėtų laikyti pakreipus 45 laipsnių kampu. O pamažu tiesinant taurę suformuojama standi alaus puta. Tam svarbu išlaikyti ir tolygų pylimo greitį  – jei pilsite per greitai, alus užputos ir ims bėgti pro taurės kraštus“.

Svarbi smulkmena alaus pateikimui – padėkliukas, kuris sugertų vandens perteklių nuo aprasojusio bokalo. Aludariai kritiškai žiūri į tai, kai alus geriamas tiesiai iš butelio ar skardinės, nes tara neleidžia tinkamai atsiskleisti gėrimo aromatui, nematyti jo spalvos.

Alus duete su maistu – kaip suderinti?

Sulig augančia aptarnavimo kultūra net ir prestižiniuose restoranuose prie vakarienės ar deserto vis dažniau siūloma ne taurė vyno, kaip buvo įprasta ankščiau, o alaus. Alaus stilių įvairovė leidžia kiekvieną kartą rinktis vis kitą gurmanišką derinį, taip paįvairinant įprastus patiekalus ir suteikiant jiems naujų atspalvių.

„Labai svarbu, kad valgomas maistas ir alus derėtų tarpusavyje – padėtų vienas kitam atsiskleisti, o ne užgožtų. Kaip taisyklė, lengvas alus dera prie lengvesnių patiekalų, pavyzdžiui, salotų, o tamsesnis, išraiškingo skonio – prie sotesnių, riebesnių patiekalų, pavyzdžiui, kepsnių. Vis dėlto egzistuoja ir šiek tiek kitoks požiūris, kulinarijos ekspertai pastebi, kad maisto ir gėrimo kontrastai gali suteikti ir netikėtų poskonių, pavyzdžiui, rūgštus alus gali puikiai derėti duete su saldžiu desertu, todėl galima sakyti, kad suderinti galima net ir iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamus skonius“,  – pasakojo R. Barakūnas.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI